Pusiau į kalvą įkopusį namą 1936 m. pasistatė ir jame apsigyveno inžinierius, atsargos pulkininkas Stasys Jurgutis su žmona Agne. Tikriausiai, neatsitiktinai pasirinktas ir namo architektas, 1935–1941 m. laikotarpiu dirbęs Lietuvos Kariuomenės Ginklavimosi valdybos Statybų skyriuje. Kiek vėliau šis architektas suprojektavo bent kelis kaimynystėje išdygusius namus ir ne tik karininkams. Tai leidžia manyti, kad Lietuvos, Prancūzijos ir Belgijos aukštosios mokyklose besimokęs architektas ne tik turėjo savitą braižą, bet buvo užsakovų mėgiamas ir paklausus projektuotojas.
Išskirtinėje miesto vietoje, apžvelgiančioje kone visą miesto centrą, išdygęs namas turėjo savų privalumų ir trūkumų. Kaip liudija archyviniai šaltiniai, kuriuose užfiksuotas namo šeimininkės Agnės susirašinėjimas su miesto savivaldybe, po didesnės ir ilgesnės liūties gyventojams ne kartą teko kovoti su slenkančiu ir namą purve skandinančiu šlaitu. Dėl šios priežasties, prašyta pagalbos tvirtinant šlaitą arba suteikiant mokestines lengvatas namo šeiminkams.
„Įdomu tai, kad šitie namai yra įsikūrę gražiausiose vietose ir centrinėse miesto dalyse, ant šlaitų. Man toks gyvenimas – tai buvimas miesto bendruomenės dalimi. Kelios minutės nusileidimo pėsčiomis ir tu jau esi centre, susitinki su draugu, pažįstamu ar vietinio baro savininku. Ir tie žmonės, kurie čia gyvena, daugiau mažiau irgi jungiasi. Man, kaip architektui, buvo įdomu tiesiogiai susipažinti su ano meto architekto darbu ir būti to išskirtinio identiteto dalimi.“ Teigia namo gyventojas M. Svirskis.
Sovietmečiu praradęs savo tikruosius šeimininkus, namas vis dėlto išlaikė pirminį pavidalą, o didžiausi pokyčiai įvyko viduje, į mažesnius turtinius vienetus, sudalinus kiekviename aukšte buvusius privačius butus. Šiandieninė namo bendruomenė, nors ir stokojanti vietos automobiliams, džiaugiasi išlikusia autentiška namo išvaizda, detalėmis, išskirtine vieta ir dideliu, nors ir komplikuotu, namą supančiu žaliuoju plotu, kurio istoriškai susiklosčiusias problemas pavyko išspręsti želdiniais, sutvirtinusiais nepaklusnų šlaitą. Kaip teigia dabartinis namo gyventojas ir architektas Mykolas, tuo istoriniai namai ir išskirtiniai, ne tik su savomis problemomis ir iššūkiais, reikalaujantys priežiūros, bet tuo pačiu ir suvienijantys namo bendruomenę miestietiško, bendrojo gėrio labui.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.