A. ir I. Malinauskų namas

Pasišventęs pedagogas

Buvęs Igno ir Adelės Malinauskų namas šiandien skendi tankioje Perkūno alėjos lapijoje, todėl ir atrodo gana paslaptingai: kur ne kur kyšo laivo kajučių arba lėktuvo iliuminatorius primenantys langai, banguoja arkos, palydinčios iš atviros erdvės į uždarą ir atgal. Namas priklausė žinomam to meto pedagogui Ignui Malinauskui-Malėnui. Nuo pat ankstyvų dienų, šis asmuo savo gyvenimą susiejo ir jį paaukojo visuomenės švietimui. Pats mokęsis „Saulės“ mokytojų seminarijoje, vėliau žinias gilinęs Leipcige, Hamburge, jaunas specialistas grįžo atgal į Lietuvą ir dirbo įvairiose mokyklose, mokytojų seminarijose, Lietuvos universitete (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas), taip pat Švietimo ministerijoje, dalyvavo Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos veikloje. Sudarinėjo ir leido vadovėlius mokykloms, leidinį „Lietuvos mokykla“.

Jan Zwartendijk su sūnumi Robertu šalia A. ir I. Malinauskų namo, 1940 m. Nuotraukos šaltinis: United States Holocaust Memorial Museum.

Diplomatas, gelbėjęs gyvybes

1938 m. į Lietuvą atvyko olandų verslininkas ir diplomatas Jan Zwartendijk. Jis tapo „Philips“ kompanijos atstovu, o 1940 m. buvo paskirtas Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje. Prasidėjus okupacijai, J. Zwartendijk pirmasis ėmėsi išdavinėti vizas ir leidimus, kai visos ambasados buvo priverstos nutraukti savo veiklą. Diplomato išduotos „Gyvybės vizos“ ir leidimai vykti į Nyderlandams pavaldžias Kurasao ir Surinamo salas padėjo išgelbėti daugiau kaip 2000 pavojuje atsidūrusių žydų ir ir kitų tautybių piliečių. Nors šiandien daugeliui yra pažįstamas Japonijos diplomatos Chiunes Sugiharos asmuo, J. Zwartendijkas ilgus metus buvo pamirštas, nors jų abiejų išduotų vizų dėka tapo įmanoma sudaryti galimybę karo pabėgeliams pasiekti Japoniją, o iš jos ir kitas šalis. Beje, daugelis išsigelbėjusiųjų Janą taip pat pažinojo tik kaip „poną Radio Philips“. 1940 m. rugpjūčio 3 d. sovietams uždarius užsienio šalių atstovybes, J. Zwartendijk išvyko atgal į nacių okupuotą Olandiją ir toliau dirbo Philips būstinėje Eindhovene. Beje, tiek Zwartendijkas, tiek Sugihara darbavosi ir gyveno greta, Žaliakalnyje, abipus radijo stoties. Vienas jų rezidavo Perkūno alėjoje, Igno ir Adelės Malinauskų name, kitas – Vaižganto gatvėje, švietimo ministro Juozo Tonkūno name, kuriame jis taip ir neapsigyveno. Malinauskų šeima iš Lietuvos pasitraukė 1944 m., iš pradžių į Vokietiją, o dar vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas.

Medeinės Rainytės ir Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Malėnas-Malinauskas Ignas

„Žymūs Kauno žmonės. Atminimo įamžinimas“. Elektroninis žinynas.

Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

M. Rainytės, 2020 m. nuotraukos.