Gydytojo J. Žemgulio namas
O. ir V. Gusevų namas ir privati ligoninė
2020 30 lapkričio
Architekto J. Pero namas
2020 3 gruodžio
Žymių visuomenės veikėjų ir miestiečių namas
Jei ne tarpukariui būdingi suapvalinti kampai, tipiškos to meto įvažos į kiemą ir šlatinis stogas, galėtum sakyti, kad prieš akis beveik tipiškas pokario daugiabutis. Tačiau jį suprojektavo žymus tarpukario Lietuvos architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o keturių aukštų name anuomet apsigyveno visa eilė žinomų to meto miestelėnų ir visuomenės veikėjų.
Pirminis J. Žemgulio namo projektas. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Šaltinis: Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
Iš pradžių projektuotas dviejų aukštų namas, kurio užsakovas – žinomas tarpukario gydytojas chirurgas Juozas Žemgulys. 1919 metais atvykęs į Kauną, čia įsidarbino valstybinėje ligoninėje. Nuo 1923 metų jis – Kauno karo ligoninės chirurgas, jam suteiktas karo medicinios tarnybos pulkininko laipsnis. Gydytojas kurį laiką dirbo ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininku, o 1935 m. buvo perkeltas į Klaipėdą. Gydytojas buvo ne tik žymus chirurgas, bet ir visuomenės veikėjas: dalyvavo medicinos studentų ir gydytojų korporacijos „Fraternitas Lituanica“ veikloje, buvo vienas iš medicinos draugijos steigėjų, jo iniciatyva įkurta Lietuvos chirurgų draugija. Galiausiai, namas „ūgtelėjo“ dvigubai, tačiau išlaikė pirminiame projekte numatytą pastato architektūrą: į priekį išsišovusį pagrindinį pastato tūrį su trimis langais, už kurių rikiuojasi kambariai ir šiek tiek įtraukta mažesnioji namo dalis, kurios pirmame aukšte yra įėjimas į pastatą, įvaža į kiemą, o virš jų – dviejų kambarių (be virtuvės) butai skirti viengungiams.
J. Žemgulio namo projektas. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Šaltinis: Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
Tikėtina, kad patogioje miesto vietoje pastatytas keliabutis namas buvo paklausus. Name apsigyveno ūkio banko direktorius Karolis Gercas, „Trimito“ redaktorius Jonas Kalnėnas, vidaus ir plaučių ligų gydytoja Julija Monstavičienė-Veličkaitė, apeliacinių rūmų padėjėjas Dionizas Monstavičius, dantų gydytoja Elena Pšigodskienė, kino teatro „Saturn“ savininkas Juozas Ratkevičius. Pats namo šeimininkas, vokiečiams okupavus Klaipėdą, persikėlė gyventi į Panevėžį, čia dirbo apskrities ligoninėje. Buvo vedęs Leokadiją Steponaitytę, pora susilaukėpenkių vaikų. Tačiau 1941 m. šeimos laukė tragedija. Prasidėjus sovietinei okupacijai, J. Žemgulys nužudytas Panevėžio ligoninėje, o jo žmona 1944 metais kartu su vaikais pasitraukė į Vakarus.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
O. Auškelaitė, Juozas Žemgulys. Iš: samogitia.mch.mii.lt
Už surinktą informaciją apie pastatą dėkojame Paulius Lazauskui!
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio ir M. Rainytės nuotraukos, 2020 m.