Aklųjų institutas
VDU Botanikos sodo tiltelis
2020 6 gruodžio
Kauno apskrities viešoji biblioteka
2020 7 gruodžio
Pranas Daunys – Lietuvos aklųjų organizatorius
Mūsų valstybei buvo tik dešimt metų, kai Kaune buvo pradėtas aklųjų ugdymas. O kas buvo iki 1928 metų? Nieko. Brailio raštas, sukurtas Paryžiaus aklųjų institute, artėjo prie jubiliejinių 100 metų, o tokio pat pobūdžio įstaiga Kaune duris atvėrė tik 1928 metų vasario 27 dieną. Regėjimo negalią turinčių žmonių ugdymas vėlavo, tačiau tam būta ir objektyvių priežasčių, viena jų – XVIII šimtmečio pabaigoje prarastas valstybingumas. Palyginimui, Rygos aklųjų institutas veikė nuo 1878 metų, turėjo sukaupęs gausią knygų Brailio raštu biblioteką. Dar anksčiau, 1818 metais, įkurtas Karaliaučiaus aklųjų institutas. Abiejuose institutuose mokėsi aklųjų ir iš Lietuvos, tarp jų – savanoris, kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės regėjimo netekęs aklųjų sąjūdžio mūsų šalyje pradininkas Pranas Daunys.
Pranas Daunys – rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojas. Jis gimė 1900 metais Panevėžyje. 1919 metų birželio mėnesį kunigo Prano Turauskio paragintas tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, o šalia tarnybos mokė beraščius kareivius rašto. Tačiau 1923 metų sausio 6 dieną kovose su lenkų partizanais Avižonių kaime ties Širvintomis sprogusi granata sunkiai sužeidė Prano galvą. Po sužeidimo jis neteko regėjimo, iš dalies – ir klausos. Asmeninė nelaimė lėmė, kad aktyvus pilietis ėmė rūpintis ir kitais, panašaus likimo žmonėmis. 1926 metų vasarą jis ėmėsi Lietuvos aklųjų suvažiavimo organizavimo ir pats jame aktyviai dalyvavo. Pranas Daunys pritaikė Brailio rašto abėcėlę lietuvių kalbai. Jo ataskaitomis buvo remiamasi sudarant Kauno aklųjų instituto mokymo programas: bendrojo lavinimo dalykų, muzikos, amatų mokymo. 1927 metais P. Daunys tapo ir pirmuoju Lietuvos neregiu, dalyvavusiu tarptautiniame aklųjų kongrese.
Naujai įsteigtame Kauno aklųjų institute buvo mokoma bendrojo ugdymo dalykų, muzikos ir amatų. Tai buvo keturklasė mokykla su gerokai išplėsta pradžios mokyklos programa ir sustiprintu muzikiniu ugdymu. Praėjus 15 metų nuo įsteigimo, institutas išaugo į aštuonmetę, vėliau – į vidurinę aklųjų mokyklą. 1944 metais išleista pirmoji aštuonias klases baigusių mokinių laida, o 1955 metais – pirmoji abiturientų laida. Įdomu tai, kad beveik visi tos laidos mokiniai įstojo į aukštąsias mokyklas (Lietuvoje tuomet tai buvo retas atvejis) ir sėkmingai jas baigė. Šiuo metu buvusiose Aklųjų instituto patalpose veikia Prano Daunio ugdymo centras. Jame ugdomi ne tik regėjimo, bet ir sunkią kompleksinę negalią bei raidos sutrikimų turintys vaikai.
Pranas Daunys, XX a. 3–4 deš. Nuotraukos šaltinis: www.kuktiskes.lt
Įsimintini veiklos momentai
1927 metais oficialiai įsteigtas Aklųjų institutas realią veiklą pradėjo pirmaisiais mokslo metais, kurių pradžia – 1928 metų vasario 28 diena. Pirma specialia mokymo priemone institute tapo reljefinis Lietuvos žemėlapis, o 1930 metais prie mokymo įstaigos įrengus spaustuvė išleista ir pirmoji lietuviška knyga brailio raštu – pirmos klasės elementorius „Mūsų šviesa“. 1935 metais atlikto pirmojo aklųjų surašymo duomenimis, Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) užregistruota 2983 neregiai. Svarbia veiklos data laikomi ir 1937-ieji, kuomet duris atvėrė naujasis instituto pastatas. Į jį iš senojo medinio pastato persikėlė instituto administracija, klasės, bendrabutis. Naujoji mokykla buvo suprojektuota šimtui auklėtinių. Jos statybai išleista 300 000 litų, o pinigai gauti iš valstybės loterijos pajamų. Projekto autorius – žymus to meto mokyklų, visuomeninių ir privačių pastatų projektuotojas architektas Stasys Kudokas. Atsižvelgiant į mokyklos specifiką, koridoriuose prie patalpų, kur renkasi didesnis mokinių kiekis, saugumo sumetimais sienų kampai suapvalinti.
Intensyvėjant eismui, šalia mokyklos esanti Tvirtovės alėjos ir Savanorių prospekto sankryža tapo viena judriausių mieste. 1975 metais joje pastatyta požeminė perėja, kurios projektavimo ir statybos darbus finansavo Lietuvos aklųjų draugija. Šia požemine perėja aklieji gali saugiai eiti iš mokyklos į gyvenamuosius namus, biblioteką, parduotuves ir troleibusų stoteles. Įdomu ir tai, kad svarų vaidmenį mokykla suvaidino ir 1991 metų sausio 13 įvykių metu. Sovietinei armijai užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos patalpas bei televizijos bokštą, radijas persikėlė į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bliotekos garso įrašų studiją. Dėka to, jau sekančos dienos vakare pirmosios radijo programos transliacija buvo sėkmingai atnaujinta.
Medeinės Rainytės tekstas
Šaltiniai:
LASS istorija. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos interneto svetainė.
Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Wikipedia.
Kauno Prano Daunio ugdymo centro interneto svetainė.
A. Valenta, Aklųjų švietimo 90-metis: iš praeities į ateitį. lrytas.lt, 2018-03-13.
G. Strankauskienė, „90 sėkmės metų“. Lietuvos aklųjų švietimui – 90. In „Mūsų žodis“, 2018 m.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
M. Rainytės nuotraukos, 2020 m.