Namą prestižinėje miesto vietoje pasistatė ir naudojo Lietuvių katalikių moterų draugija. Čia buvo įsikūrusi draugijos centro valdyba. Tai buvo kultūrinė socialinė katalikių moterų organizacija, nuo 1908 iki 1940 m. veikusi Lietuvoje ir turėjusi savo centrinę būstinę Kaune. Draugija gynė moterų teises ir rūpinosi ekonomine, socialine moterų gerove. Lietuvių katalikių moterų draugijos šūkis – Tiesa ir meilė! Draugija taip pat užiemė leidyba, rengė paskaitas ir organizavo įvairius kursus. Draugijos uždarymo išvakarėse 1940 m. narių skaičius siekė virš 40 000. Sovietų okupacijos metais draugija buvo uždaryta, o jos turtas konfiskuotas.
Namo antrojo aukšto planas. Arch. F. Bielinskis, 1939 m. Šaltinis: Kauno apskrities archyvas, f. 218, ap. 2, b. 5726.
Plastiškų formų pastatą suprojektavo F. Bielinskis. Pastatas atliko administracinę ir gyvenamąją paskirtis – jame įkurti keturi butai. Spėjama, jog šio namo antrame aukšte įrengtame bute 1940 m., iki sovietų okupacijos, gyveno ar buvo apsistojęs Italijos pasiuntinybės pirmasis sekretorius Attilio Cattani. Po Antro pasaulinio karo visas pastatas pritaikytas vien gyvenamajai paskirčiai – įrengtas didesnis butų skaičius, iš dalies pakeistas patalpų išplanavimas. Kaip ir pats rajonas, reprezentavęs solidžius ir respektabilius jo namų gyventojus, vaizdingoje vietoje pastatytas namas iki šiol primena prabangią miestietišką vilą, pasitinkančią arba palydinčią kiekvieną atvykusį į Perkūno rajoną.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Lietuvių katalikių moterų draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.