J. ir M. Naujalių namas

Namas, globojamas Dievo sūnaus

Vydūno alėjos namų eilėje, kuri atsisukusi stebi Ąžuolyno šlamėjimą, stovi Stasio Kudoko suprojektuotas nuosavas, 51-uoju numeriu pažymėtas Monikos ir Juozo Naujalių namas. Pastato aukštus skiria per visą namo perimetrą tįstančios karnizų juostos. Kairiajame namo šone, atgręžtame į pietų pusę, kiekvienas aukštas turi po balkoną. Namo pagrindinio fasado pirmojo aukšto langus įrėmina dekoratyvūs stačiakampiai, kuriantys savotišką langinių, arba rustikos imitaciją, o tarp antrojo aukšto langų, nedidelėje arkinėje nišoje padėta Jėzaus Kristaus skulptūrėlė – architektas S. Kudokas mėgo savo projektuose komponuoti skulptūrinius elementus.

Juozas Naujalis – kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, muzikos bendruomenės vadinamas Lietuvos muzikos patriarchu. Nuo 1892-ųjų iki savo dienų pabaigos, jis dirbo Kauno Katedros vargonininku. Pasibaigus lietuviškos spaudos draudimui (apie 1905 m.), Juozas Naujalis įkūrė pirmąjį lietuvišką knygyną. 1909 metais pradėjo leisti ir redaguoti laikraštį „Vargonininkas“, o  po dešimties metų išpildė savo seną svajonę – Kaune atidarė pirmąją lietuvių muzikos mokyklą ir tapo jos direktoriumi. Ši mokykla vėliau tapo muzikos konservatorija. Kartu su Juozu Žilevičiumi, muzikas ėmėsi organizuoti pirmąsias Lietuvos dainų šventes. Eidamas 65-uosius metus, Juozas Naujalis mirė. Staigi mirtis muziką ištiko koncerto metu.

Gabrielės Eidimtaitės tekstas

Šaltiniai:

Renata Varanavičiūtė, Juozas Naujalis. Lietuvos muzikos informacijos centras.

Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, „Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“. Kaunas pilnas kultūros, 2019 m. balandžio 16 d.

Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų ir turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.