Mažasis ąžuolynas, neveltui iki šiol vadinamas Parodos kalnu. Tarpukariu čia plytėjo aikštė, kurioje vyko Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos. Lankytojų dėmesį traukė ne tik gausi ekspozicija ar turininga renginio programa, bet ir respublikos Prezidento vizitas. Išklausius Prezidento sveikinimo žodį, Valstybės vadovo arba jo žmonos rankose besižiojančios sidabrinės žirklės skrosdavo trispalvę juostelę, iškart po to – pro pagrindinius vartus plūstelėdavo lankytojų minia.
Pirmosios parodos aikštės suplanavimą 1922 m. parengė inžinierius Feliksas Vizbaras, o 1930 m. ją perplanavo architektas Karolis Reisonas. Dalyvių paviljonus projektavo patyrę architektai F. Vizbaras, Mykolas Songaila, Vladimiras Dubeneckis, Aleksandras Gordevičius. Bene iškiliausių to meto Kauno architektų darbai šioje aikštėje virto tarsi apšilimu, prieš 1938 m paskelbtą grandiozinį Valstybės rūmų architektūrinį konkursą.
Bibliotekos pastato projektas. Iš „Statyba ir architektūra“, 1977, nr. 6. Prieiga per internetą.
Parodos kalną, puikiai matomą iš įvairių miesto vietų turėjo nukloti vykdomosios valdžios komplekso pastatai su Prezidentūros rūmais, Prezidentūros kanceliarijos įstaiga, Ministrų tarybos ir Valstybės tarybos namai, garbės aikštė ir sodas vasaros priėmimams. Deja kalvos viršūnėn besistiebiančios jaunos valstybės siekiai paskendo globaliose 1939-ųjų miglose.
Po ilgų dešimtmečių tylos, 1987-aisiais ant Parodos kalno, kartu su Mažuoju ąžuolynu ėmė mirguliuoti ir raudonų plytų mūras. Tikras (architektūros) riteris – architektas Boleslovas Zabulionis ant kalvos įkurdino pilį su aukštu bokštu, tiesa ne gynybai – o knygų saugojimui. Kauno apskrities viešosios bibliotekos atsiradimas komplikuotai ilgas. Pirmieji svarstymai dėl statybų pradedami dar 1966 m., tačiau projektas patvirtinamas tik 1975 m. Sklandžią projekto eigą trikdė ir visuomenės abejonės dėl pasirinktos vietos tinkamumo, buvo siūlomos įvairios alternatyvos.
Bibliotekos statyba. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr. Prieiga per internetą.
Daug laiko buvo skirta ir panašios tipologijos objektų tyrinėjimui. Architektas Boleslovas Zabulionis leidosi į kelionę, norėdamas apžiūrėti tuo metu vėliausiai pastatytas bibliotekas. Maršrutas prasidėjo Maskvoje, o baigėsi tolimoje Almatoje. Įvertinęs jau įgyvendintų objektu privalumus ir trūkumus, architektas ėmėsi darbo. Iš karto buvo aišku, jog horizontalūs ryšiai tokio tipo pastate neracionalūs ir neefektyvūs, tad pasirinkta tradicinė – bokštinio tipo knygų saugykla. Jos veikimo principas užtikrina trumpiausią knygos kelią įš fondų į skaitytojų rankas. Procesams dar labiau paspartinti buvo įdiegtas ir gan neįprastas „Paternoster“ tipo liftas. Nedidelės kabinos, sujungtos į vieną grandinę, kai vienai juostai kylant – kita leidžiasi. Kilti turėjo ne tik knygos, bet ir lankytojai – architektas Žaliakalnio kalvos šlaite buvo numatęs ir funikulierių.
Ryškaus raudono mūro fasadai skaidomi plytiniais piliastrais, tarp kurių įgilintos langų plokštumos, su baltos spalvos faktūrinio tinko juostomis tarp aukštų. Stačiakampio plano, keturių aukštų pagrindinio tūrio dominante neabejotinai tampa aštuonių aukštų saugyklos korpusas, žemę spaudžiantis sunkiai įsivaizduojamo, 1,8 mln. knygų svorio. Saugyklos tūris taipogi mūrinis, beveik aklinų sienų – su nedideliais, tarsi gynybinės sienos šaudymo angų langeliais. Pagrindiniame pastato fasade dominuoja masyvūs, natūraliu granitu dengti pagrindinio įėjimo laiptai, kurie tarsi įrėminti tarp dviejų, pusapvalių tūrių. Išilginė pastato ašis atskiria viešąsias ir uždaras erdves. Administracinės bei pagalbinės patalpos dėstomos palei Radastų gatvę – lankytojų aptarnavimo erdvės bei skaityklos laisvai planuojamos parko pusėje. Trečią ir ketvirtą aukštus jungia atriuminė erdvė, kurią per stoglangius užpildo natūrali šviesa.
Bibliotekos statyba. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr. Prieiga per internetą.
Kauno apskrities biblioteka, ištikimai tarnavusi bendruomenei laukia greit prasidėsiančių pastato atnaujinimo darbų. Interjere numatoma sujungti bei atverti daugiau erdvių, kurios bus pritaikomos naujoms paslaugoms, lankytojams suteikiant daugiau galimybių. Pastatas smarkiausiai keisis vidumi – jo veidas bus kaip įmanoma labiau išsaugotas ir nepakeistas, tad raudonasis bokštas ir toliau švytės Kauno miesto panoramose.
Tomo Marcinkevičiaus tekstas
Šaltiniai:
Valstybės rūmų statybos projektas. „Lietuvos aidas“, 1939 vasario 1 d., p. 8.
Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015.
LRT laida „Stop juosta“, 2020-03-22.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.