Prelato J. Mačiulio-Maironio namas

Žymi istorinė asmenybė

Po Maironio slapyvardžiu „slėpęsis“ asmuo – Jonas Mačiulis – laikytinas vienu žymiausių naujųjų laikų Lietuvos istorijos asmenybių. Kunigas, profesorius ir XIX bei XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, antruoju Lietuvos himnu laikomą „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. Maironis gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, Pasandravio kaime, Raseinių rajone. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija). Ją baigęs, studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. Atsižvelgdamas į tėvų norą, po studijų grįžo į Lietuvą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Sėkmingai ją baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje. Grįžęs į Lietuvą, Maironis dėstė kunigų seminarijoje, buvo jos rektorius. 1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas), tapo Moralinės teologijos katedros vadovu. Jam suteiktas universiteto garbės daktaro vardas. Poeto kūrybai įtaką darė to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, taip pat kunigų seminarijos dėstytojo Antano Baranausko kūryba.

Kauno tvirtovės reduto aerofotografija. Viršutinėje jo dalyje matyti Maironio namo stogas, 1944 m. Nuotraukos šaltinis: Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo pirmasis redutas. Kultūros vertybių registras.

Prelato namas

Amerikos lietuvių gatvėje, Aleksote stovintis kunigo namas buvo pastatytas 1932 m. Jį suprojektavo architektas Karolis Reisonas, Prisikėlimo bažnyčios, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų žymių Kauno pastatų autoriaus. Įdomus faktas – architektas Bronius Elsbergas buvo Maironio kraštietis, gimęs tame pačiame Pasandravio kaime. Vis dėlto, projekto autoriumi kunigas pasirinko latvių kilmės architektą. Namas gan kuklus, tačiau stovi vaizdingoje miesto vietoje, nuo kurios ativeria plati Kauno panorama. Sklypui pasirinkta kariniais tikslais nebenaudojamo Kauno tvirtovės reduto vieta. Namas stove jo viršuje, iš visų pusių supamas nuožulnaus pylimo, todėl atrodo lyg įtvirtinta moderni pilaitė. Pats Maironis į šį namą įsikelti nespėjo. Jis mire 1932 m., o namą paveldėjo jo sesuo. Tačiau į namo sienas spėjo įsipinti lietuviškų žodžių kerai – 1932–1940 m. pastate buvo įkurdinta lietuvių kalbos žodyno redakcija. Čia apsigyveno ir kalbininkas, žodyno redaktorius Juozas Balčikonis. Pokariu, 1950 m. pastate įkurdintas vaikų darželis „Dvarelis“, kuris čia veikia iki šiol. Pirmiesiems šio darželio auklėtiniams šiemet sukanka apie septyniasdešimt metų!

Medeinės Rainytės ir Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Maironis. Wikipedia.

Už surinktą informaciją apie pastatą dėkojame Pauliui Lazauskui.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

M. Rainytės, 2020 m. ir V. Uselio (Kultūros vertybių registras), 2017 m. nuotraukos.