E. Baronienės ir P. Vysockio namas

Kampinis mūras

Gyvenamojo namo E. Baronienės ir P. Vysockio sklype, Ąžuolyno pašonėje, projektą parengė architektas B. Elsbergas. Kiekviename namo aukšte buvo suprojektuota po butą, į kuriuos pirmieji gyventojai įsikėlė 1933 m. Perkūno rajono kampe pastatytas namas iki šiol yra puikiai apžvelgiamas iš abiejų jį supančių gatvių ir pasitinka kiekvieną besileidžiantį į miesto centrą ar atvykstantį į šį rajoną. Todėl ir pastato architektūrinei išraiškai bei jo kampiškumui pabrėžti skirta nemažai dėmesio: namo kampus paryškina ilgi, per visus aukštus tįstantys laiptinių langai, o abu gatvių fasadai įkirsti vidun. Savitą architekto braižą išduoda B. Elsbergo mėgtos dvigubos horizontalios braukos.

E. Baronienės ir P. Vysockio namo projektas. Arch. B. elsbergas, 1932 m. Šaltinis: Kauno apskrities archyvas, f. 218, ap. 2, b. 2585, l. 2.

Aktyvi visuomenės veikėja ir restorano savininkė

Name apsigyveno žymūs to meto visuomenės veikėjai: sutuoktiniai J. ir E. Baronai, P. Vysockis. Jonas Baronas buvo leksikografas, gamtininkas, ilgus metus dirbo pedagogu įvairiose mokymo įstaigose. 1928–1936 m. buvo Žaliakalnyje pastatytos Kauno III-iosios gimnazijos direktoriumi. Jo žmona Elena, taip pat pedagogė, laikyta viena labiausiai apsišvietusių Lietuvos moterų. Daug nuveikė burdama įvairius kultūros būrelius, organizuodama renginius, šalpos rinkliavas. Nepriklausomybės metais pasinėrė į moterų veiklą, o nuo 1929 m. buvo Pažangiųjų moterų sąjungos pirmininke. 1932 m. Elena įsigijo restoraną „Metropolis“, todėl, veikiausiai, jos nuopelnu reikėtų laikyti, restorano virsmą į kultūrinių renginių, įvairių draugijų ir inteligentų susibūrimo vietą.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.