Ateitininkų rūmai

Katalikiško jaunimo organizacijos būstinė

Lietuviška katalikiško jaunimo organizacija „Ateitininkai“ susikūrė dar iki Pirmojo pasaulinio karo. Praėjus dešimtmečiui, jau nepriklausomoje Lietuvoje, šis sąjūdis tapo organizacija, aktyviai krašte veikusia iki pat okupacijos. Ateitininkai ilgainiui tapo populiariausia jaunimo organizacija tarp besimokančiųjų – moksleivių ir studentų, o taip pat vienijo ir mokslus baigusius vyresnius narius, vadinamus sendraugiais. Ji skatino ir įvairių kitų, su Lietuvos Katalikų bažnyčia susijusių, organizacijų formavimąsi.

Ateitininkų veikloje aktyviai reiškėsi inteligentija, kūrusi organizcijos idėjinius pagrindus. Lietuvoje ateitininkams yra vadovavę: Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas, Pranas Kuraitis. Kiti žymūs ateitininkai: prezidentas Aleksandras Stulginskis, ekonomistas ir Lietuvos Banko organizatorius Vladas Jurgutis ir kt.

Pirminis Ateitininkų rūmų projektas. Architektas F. Vizbaras, XX a. 3 deš. Šaltinis: KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 9. Prieiga per internetą: Ateitininkų rūmai. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC).

Vienas iš federacijos principų – visuomeniškumas – buvo įgyvendinamas aktyviai dalyvaujant visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime, organizuojant savitarpio pagalbą ir ugdymą. Visa tai turėjo įkūnyti ir padėti įgyvendinti sostinėje projektuojama organizacijos būstinė ir jos architektūra.

„Keturkampiškų dėžių“ stilius

Pažinus organizaciją ir jos idėjinius principus, o taip pat atkrepus dėmesį į tai, kad rūmai statyti trečiame dešimtmetyje, nenuostabu, kad jų estetinei raiškai pasirinkta istoristinė – barokizuotų formų architektūra, kurios autoriumi tapo vienas iš to meto tautinio stiliaus kūrėjų ir propaguotojų – architektas Feliksas Vizbaras. Tačiau rūmų istorija ir jų dabartinis vaizdas atskleidžia įdomų dviejų skirtingų architektų kartų požiūrį ir kūrybiniu principus. Dėl neaiškių priežasčių, 1930 m. baigtą statyti pastatą jau 1931–1933 m. imtasi remontuoti ir modernizuoti. Rekonstrukcijos autorius – inžinierius A. Šalkauskas. Pirmasis rūmų architektas apie modernizaciją atsiliepė itin kritiškai, įvardindamas ją kaip „keturkampiškų dėžių“ stilių.

Įgyvendintas rūmų projektas, fotografas J. Stanišauskas. XX a. 4 deš. Šaltinis: Kauno apskrities viešoji biblioteka.

Pakoregavus projektą, sutaupytos lėšos buvo skiriamos papildomo – penktojo aukšto – užstatymui. Duris atvėrusiame pastate buvo sutelktos įvairios funkcijos: rūmų rūsyje įrengta studentų valgykla, rentabilusis pirmasis aukštas buvo išnuomotas komercijai (čia būta didelių vitrininių langų), antrame aukšte įrengta didžiulė renginių salė, pastate veikė pradinė mokykla, vėliau M. Pečkauskaitės vardo privati gimnazija, taip pat įvairios redakcijos, knygynas, o viršutiniuose aukštuose įrengtas studentų bendrabutis.

Prasidėjus okupacijai, ateitininkų veikla paskelbta antivalstybine, turtas nacionalizuotas. Po karo rūmai atiteko Kauno universitetui, vėliau – Politechnikos institutui. Dabar juose įsikūręs Kauno technologijos universiteto Kultūros centras.

Tekstą rengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015.

V. Petrulis, Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotrauka, 2016 m.