Paminklas „Perkūno žirgai“

Modernus susisiekimas

„Žemaičių plento pastatymas yra vienas didžiausių darbų, atliktų mūsų nepriklausomo gyvenimo metais“ – Prezidentas A. Smetona

Žemaičių plentas – istorinis Lietuvos magistralinis kelias, nutiestas 1934–1939 m. ir sujungęs šalies sostinę Kaune su uostamiesčiu Klaipėdoje. Numatyta trasa: Kaunas–Raseiniai–Kaltinėnai–Rietavas–Gargždai. Iki tol, Žemaitija, Lietuvos šiaurinė dalis, Klaipėdos kraštas ir uostas šios tiesioginės jungties su sostine neturėjo, todėl kelias buvo svarbus ne tik ekonomine-prekybine, bet ir politine prasme – siekiant glaudesnės Klaipėdos krašto integracijos į Didžiosios Lietuvos sudėtį.

Naująjį kelią projektavo ir statybai vadovavo Susisiekimo ministerijos Kelių valdybos Sauskelių direkcija, vykdė vietiniai rangovai. Plento konstrukcija – dervos ir akmens skaldos danga, smėlis ir drenažas. Kelias buvo pritaikytas automobilių transportui: ėjo tiesesne trasa, posūkiai didesnio spindulio; staigesniuose posūkiuose įrengti viražai (važiuojamoji dalis palenkta į kreivės vidų). Pastatyti 3 dideli tiltai: per Nevėžį – ties Babtais, Dubysą – ties Ariogala, Miniją – ties Gargždais. Sankryžoje su Šiaulių–Tauragės plentu ties Kryžkalniu pastatyta pirmoji Lietuvoje moderni, dviaukštė pervaža – viadukas. Bendras kelio ilgis – 195,5 km. Projekto sąmata – apie 14 mln. litų.

 

Lietuvos kelių žemėlapis, 1936 m. K. Masiulytės-Paliulienės archyvas. Nuotraukos šaltinis: Lietuvos istorinė prezidentūra. 

 

Šalies techninės pažangos paminklas

Žemaičių plentas buvo stambiausias Lietuvos dvidešimtmečio infrastruktūrinis projektas, tapęs reikšmingu šalies technikos pažangos paminklu. 1939 m. baigtas kelio tiesimas tapo istoriniu įvykiu, o jo įprasminimui Kaune pastatytas paminklas. Šalia jo, ant Milikonių kalno, įvyko ir plento atidarymo iškilmės. Plentą pašventino arkivyskupas J. Skvireckas, o jį atidarė Prezidentas A. Smetona.

Žemaičių plento pradžioje pastatytas granito blokų stulpas, viršuje „karūnuotas“ dviejų, priešingomis kryptimis žvelgiančių žirgų ir jas laikančiu Perkūnu. 7,20 m aukščio paminklo šonuose iškalti Kauno bei Klaipėdos herbai, o netoli pjedestalo užrašyta: „Žemaičių plentas Kaunas – Klaipėda 220 kilometrų 1933–1938“.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas paminklo atidengimo iškilmėse, 1939 m. Šaltinis: G. Paliulis, „Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją“ [knyga], 2013 m.

 

Paminklą sukūrė anuomet dar jaunas skulptorius V. Kašuba. Klasikinės formos gerbėjas, paminklui pasirinko kolonos formą, suteikęs jai lietuviškų bruožų: dviejų žirgų galvos primena namų stogų medinius drožinius, o simbolinėms  jėgos, pažangos ir greičio metaforoms pasirinktos kartu ir universalios, ir Baltų mitologijai būdingi ženklai: žaibai, žirgai ir Perkūnas. Tiesa, vertintinos ir autoriaus pastangos modernizuoti elementus: formos supaprastintos, apibendrintos, o Perkūno veidas primena ne sužmogintą veidą, o veikiau futuristinę, robotizuotą mitologinę būtybę. Užrašo šrifto kompoziciją sukūrė dailininkas T. Kulakauskas, anuomet garsėjęs gebėjimu parinkti išraiškingą šriftą ir masyvią raidžių formą.

„Žemaičių plento atidarymo iškilmės prasidėjo ankstų sekmadienio rytą netoli Kauno, tuojau už jo priemiesčio Vilijampolės. Čia yra Žemaičių plento pradžia, čia pastatytas gražus obeliskas, kuris išreiškia pagrindinius susisiekimo uždavinius – pažangą, jėgą ir greitį“, „Pirmasis šventės programos punktas buvo prie VIII forto, tuojau už Vilijampolės prie Paminklinio obelisko. Prie šio obelisko iškilmingai ir atidarytas plentas: Respublikos prezidentas perkirpo juostą, kas turėjo simbolizuoti, jog plentas jau užbaigtas ir atidaromas. Obeliskas vaizduoja apvalią koloną, iš trijų pusių paremtą kontraforsais. Viršūnėje dekoratyvinė dalis vaizduoja dievo Perkūno galvą su žaibais ir dviejų jo valdomų žirgų galvomis. Obelisko atskiros dalys simbolizuoja: kolona – kilimą į aukštybes – pažangą, perkūnas – jėgą, žaibai – greitį, Perkūno valdomi žirgai – veržimasi pirmyn; pagaliau patys žirgai yra susisiekimo ženklas, kai žirgai buvo patikimiausia susisiekimo priemonė ir šiais laikais, kai visų žmogaus sukurtų mechaniškų susisiekimo priemonių jėga matuojama arklių jėgomis, kaip galingumo vienetu. Obelisko pamatuose yra įbetonuoti žemaičių plento metrikai“.

 

Paminklas XX a. I pusėje. Šaltinis: Lietuvos kelių muziejus. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registras. 

 

Likimas

Paminklas beveik nenukentėjo karo metais. Žemaičių plento 60-mečio proga „Kauno restauratoriai“ atnaujino paminklą, o 2004 m. šalia paminklo įrengta apžvalgos aikštelė. Tuo metu buvo perkeltas ir paminklas, kurio pamatuose rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė. Atidarius kapsulę, joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta, dauguma iš jų kaltos 1925 m., kitos – 1936 m. bei ant pergamento surašytas aktas, kuriame išvardinti kelio statybai vadovavę inžinieriai. Radinys saugomas Lietuvos kelių muziejuje Vievyje.

Pastatytas granitinis paminklas ne tik įprasmina Lietuvai svarbaus inžinerinio objekto atsiradimą, bet ir garsaus, 1937 m.  Pasaulinėje Paryžiaus parodoje aukso ir sidabro medaliais apdovanoto, Kauno meno mokyklos auklėtinio, skulptoriaus V. Kašubos kūriniu.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai: 

Paminklas „Perkūno žirgai“. Kultūros vertybių registras. 

Žemaičių plentas. Wikipedia.

Sparnuoti ir keturkojai miesto ženklai. „Kauno dienos“ archyvas, 2004 m. 

 

Ar žinote su šiuo paminklu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.