Kino teatras „Forum“
Viešbutis „Locarno“
2020 26 birželio
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra
2020 29 birželioĮ kiną per bromą
Iš Amerikos atvykę broliai Kazys ir Stasys Pociai Kaune turėjo plačius verslo užmojus. Jų statyti, parduoti ar išnuomoti namai įėjo į miesto istoriją: vienas brolių turėjo du viešbučius (viena jų, mūsų jau aprašytas viešbutis „Locarno“), antras – kino teatrą. S. Pocius 1929–1930 m. praturtino Laisvės alėją (o tuo pačiu ir miestiečių laisvalaikį) dideliu namu Nr. 46 su dekoratyvine vaza ir broma, per kurią buvo patenkama į kieme pastatytą kino teatrą „Forum“, o bromos sienos tarnavo kaip kino filmų afišų vieta. Pats savininkas gyveno Laisvės alėjos name. Į šį namą 1931 m. persikėlė Juliaus Urniežiaus knygynas „Stella“, žinomas kaip lenkų knygynas, nes prekiavo išimtinai Lenkijoje išleistomis knygomis; čia jis veikė iki 1939-ųjų. Kiemo pusėje veikė N. Subockienės moteriškų rūbų siuvykla.
Kino teatro „Forum“ broma apie 1935 m. V. Augustino nuotrauka. Šaltinis: www.8diena.lt
Geriausias ir lietuviškiausias kino teatras Kaune
Kieme S. Pocius 1930 m. pasistatė kino teatrą, kurį suprojektavo architektas K. Reisonas. Pastatas išsiskyrė modernistinės architektūros elementais. Naują kino teatrą pašventino Vaižgantas, atidarymo proga pasakęs emocingą kalbą, kurioje ragino kino verslininkus „pirkliauti tikrosiomis vertenybėmis“.
„Čia susirinkusi graži publika, manau, laukia iš “Forum” ne šlykščių sensacijų: jų gana duoda jau esamieji daugingi kinematografai, bet ko nauja, ko sveika dvasiai, kas auklėja ir stato, ne kas tvirkina ir griauna”, – sakė jis. Anot Vaižganto, menas gali būti komerciškai naudingas: “Uždirbama ne vien šlykštynėmis prekiaujant. (…) Jei duosite tikrojo meno ir grožio, publika tai išvys, mielai “Forumą” lankys, juo džiaugsis patys, reklamuos kitiems ir didins jūsų pajamas. (…) Aš esu tikras, kad ir materiališkai bus jums naudingiau, ne tik morališkai (…) Reikia pradėti auklėti visuomenę, kad ji pati pagaliau sugebėtų ir kitur cenzūruoti jai tiekiamas pramogas.“
Kino teatro atidarymo iškilmės. Savaitraštis „Diena“. – 1931, saus. 4, p. 8.
„Forum“ iš tiesų pateisino gero kino teatro vardą. Filmams garsinti buvo įsigyta geriausia aparatūra, pasamdytas „simfoninis orkestras“ (taip spaudoje buvo pavadintas seanso metu grojęs dešimties instrumentalistų ansamblis).
„Iš pasikalbėjimų su kino teatro direkcija aiškiai matosi, kad šio teatro tikslas ne tiek bizniškas, kiek grynai meninis. Teatras žada visuomenei duoti geriausius pasaulinės kinematografijos šedevrus ir juos rodyti publikai už kiek galint žemesnę kainą“, – 1931 m. rašė laikraštis „Diena“.
Kino teatro „Forum“ salė talpino 550 žiūrovų parteryje ir dar 190 balkone. „Forum“ Vaižganto lūkesčius pateisino: jis buvo laikomas geriausiu ir lietuviškiausiu kino teatru visame Kaune. Kino teatras buvo ne tik moderniai įrengtas, bet ir aprūpintas naujausia įranga.
Kino teatro brėžinys. Architektas K. Reisonas. Šaltinis: LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 24, l. 2. Prieiga internete: Virtuali Kauno apskrities viešosios bibliotekos paroda „Kino teatrai Kaune 1918-1940 m.: lokalizacija ir raida (I dalis)“, 2019 m.
Likimas
Sovietmečiu kino teatrui buvo suteiktas naujas – „Laisvės“ – pavadinimas. Šiuo metu pastatas nenaudojamas, apleistas. Yra planų jį nugriauti. Pastato fasade neliko pagrindinių puošybos elementų: puošnių durų, stulpų imitacijos fasado centre bei kristalą primenančio papuošimo virš durų palei stogą.
M. Oniščik surinkta informacija
Šaltiniai:
M. Oniščik, Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas (I). Kauno diena, 2019-03-08.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!