Dab. Kauno valstybinis lėlių teatras
Adresas: Laisvės al. 87A, Kaunas
Architektas J. Selenekas
Pastatytas 1926 m.
Dab. Kauno valstybinis lėlių teatras
Adresas: Laisvės al. 87A, Kaunas
Architektas J. Selenekas
Pastatytas 1926 m.
Tai pirmasis specialiai kino teatrui pastatytas pastatas Kaune. Ir nors prieš tai kinas Kaune nebuvo jokia naujiena, nuo 1907 iki 1926 m. mieste kinas buvo rodomas ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose, dažniausiai įvairiose salėse. Dažnu atveju, jos neatitikdavo net elementarių kino teatras keliamų reikalavimų: nebuvo gerai vėdinami, neatitiko higienos, priešgaisrinės saugos reikalavimų. Todėl Laisvės alėjoje pastatytas kino teatras „Odeon“ laikytinas ne tik pirmuoju, bet ir tuo metu moderniausiu Kaune. „Odeone“ taip pat buvo demonstruojamas pirmasis garsinis filmas. Kino teatre grojo pirmasis simfoninis orkestras, vadovaujamas Izaoko Vildmano-Zaidmano. 1936 m. čia pademonstruotas ir pirmasis 3D filmas, kompanijos Metro Goldwyn Mayer trijų matavimų filmas „Audioscopiks“.
Kino teatro vidaus salės dekoras. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotrauka.
Duris kinui ir žiūrovams pastatas atvėrė 1926 m. Kino teatras buvo jaukus ir patogus, todėl greitai tapo mėgiama laisvalaikio vieta. Tačiau vien laikotarpiu nuo statybų pabaigos iki karo, pastatas buvo rekonstruotas net du kartus: 1936 ir 1939-aisi metais. Tam įtakos turėjo įvairios priežastys: nusidėvėjimas, materialiniai sunkumai, o taip pat statybų brokas. Po 1936-ųjų metų rekonstrukcijos pakeistas ir kino teatro vardas – jis pavadinamas „Glorija“. Kino teatras sėkmingai veikė ir pokariu. Jam suteiktas „Baltijos“, vėliau – „Pionieriaus“ vardas. 1960 m. pastate įsikūrė Lėlių teatras, čia veikiantis iki šiol.
Tiesa, kuriant kultūringesnę teatro atmosferą su „kokybiškais divertismentais“, regis, koją kišo materialiniai trūkumai. Antai 1931 m. teatro patalpų apžiūros išvados optimizmu nedvelkia: „Laukiamajame kambaryje ventiliatorius suiręs, neveikia. Elektros skirstomoji dėžė neužrakinta. Kiemas prie atsargos išėjimų neapšviestas, nors lempa yra. Įėjimo durų rankenos išsiplaikę, juda. Kino apleistas, senai remontuotas“
Kino teatro vidaus salės dekoras. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotrauka.
Architektūrine prasme pastatas taip pat išsiskyrė iš kitų Laisvės alėjos kino teatrų. Jis santūrus, neapkrautas dekoru, o jo architektūrinę raišką kuria skirtingų turių ir langų angų žaismas. Tiesa, tai nebuvo pirminis užmanymas, nes išlikę projektiniai brėžiniai liudija apie pastanagas taikyti į kur kas puošnesnę, klasikinių formų architektūrinę kalbą, kurią, matyt, apribojo biudžetas.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Virtuali Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Kauno tarpukario kino teatrai“, 2020 m.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!