Šio pastato atsiradimas tiesiogiai sietinas su žymaus lietuvių kolekcininko Mykolo Žilinsko sukauptu 1600 meno kūrinių rinkiniu. Miestui padovanotą kolekciją reikėjo „apgyvendinti“, todėl buvo pastatytas pastatas, kuriame ji būtų saugoma ir eksponuojama. Galiausiai, ši kolekcija nebetilpo Paveikslų galerijoje, todėl buvo nuspręsta statyti dar vieną – M. Žilinsko dailės galeriją – Nepriklausomybės aikštės kampe, šalia Soboro.
Statyboms pasirinkta patraukli ir savaip įdomi miesto centro vieta. Akcentuojant K. Donelaičio gatvės linkį, architektai sukūrė laiptuoto profilio, tarsi iš atskirų keturkampių tūrių sudarytą pastatą. Aklinos galerijos sienos ne tik uždaro gatvės perspektyvą bet ir atliepia ekspozicinę pastato funkciją. Modernizmo architektūrai būdingas plokščias stogas, kaip papildomas fasadas, plačiai atsiveria žingsniuojant Žaliakalnio kalvos pašlaite ir nuo buvusios apžvalgos aikštelės, todėl stogo meniniu akcentu tapo skirtingų aukščių terasos su tvarkingai išdėstytais baltų stoglangių kupolais juodo stogo fone. Pastato apdailai panaudotos medžiagos, būdingos ne tik laikmečio, bet ir Kauno tarpukario architektūrai: fasadai tinkuoti šviesiu granitiniu tinku ir granitinėmis plokštėmis.
Paveikslų galerijos projektas. Šaltinis: KAA, f. R-1702, ap. 2, b. 219, l. 11. Prieiga per internetą: Kauno paveikslų galerija. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC).
Pastato pirmojo aukšto vidaus erdvę sudaro pagrindinė laikinų ekspozicijų salė, vestibiulis, drabužinė ir kavinė. Antrasis ir trečiasis aukštas taip pat skirti parodoms, čia įrengta auditorija renginiams ir laikinosios saugyklos. Iki šiol išlikęs autentiškas vestibiulio ir kavinės interjeras su originaliais baldais, šviestuvais, medžio apdailos elementais.
Šiuo metu galerijoje rengiamos lietuvių ir užsienio dailininkų parodos, eksponuojama šiuolaikinė Lietivos dailė, pasaulio lietuvių dailė, pristatomos bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodos. Įrengtas Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas. Jame eksponuojami Jurgio Mačiūno, Jono Meko, Josepho Beuyso, Mieko (Chieko) Shiomi, Beno Vautierio, George`o Brechto ir kitų Fluxus judėjimo dalyvių kūriniai. Greta – lietuvių autorių: Jolantos Janavičienės, Jurgio Janavičiaus, Redo Diržio, Naglio R. Baltušniko, „Post-Ars“ grupės, Kęstučio Grigaliūno darbai. Lankytojai gali susipažinti su Ay-o instaliacija „Juodoji skylė“ ir Takako Saito instaliacijomis „Mano mano Theatre“ bei „Takako`s do it yourself shop „You + ME“ – parduotuvėlė „Aš ir tu“.
Pastatas ir jo aplinka kuria racionaliai išnaudotos erdvės įspūdį, kurioje į darnią visumą susilieja ne tik pastatas, bet ir erdvė aplink jį. Gatvių kampe praeivį pasitinka nebeveikiantis baseinas, kuriame 2018 m. įkurta „Galerija be sienų“. Pastato link palydi laiptai ir jų terasose įrengtos plačios aikštelės. Šiltuoju metu laiku ši erdvė tampa miestiečių itin mėgstama ir laisvai „apsėdama“ galerijos kavinės-baro „Kultūra“ lauko erdve.
Kauno paveikslų galerija. M. Ogajaus nuotr. iš V. Navickienės asmeninio rinkinio. Prieiga per internetą: Kauno paveikslų galerija. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC).
Įėjimą į galeriją akcentuoja Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės skulptūra „Kūrėja“ (1987) ir tebeaugantis senas ir stambus sklypo medis. 2007 m. galerijos sieną papuošė Brazilijos gatvės menininkų brolių Os Gemeos piešinys. Tebevykstantys pokyčiai ir natūrali žmonių trauka liudija ne tik apie sėkmingą architektūrinį projektą, bet ir jo prieigų kuriamą gyvą miesto kultūrinį tašką, pagyvinantį vakarais užsiveriančos galerijos gyvenimą.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir M. Plepio nuotraukos, užfiksuotos iniciatyvos „Ekskursas“ ekskursijų ciklo „KAF`e 2016 | Ekskursas: III ciklas“ metu, 2016 m.