Naujoji Zapyškio bažnyčia
M. Žilinsko dailės galerija
2020 30 balandžio
Karininko V. Augustausko namas
2020 12 gegužės
Suniokotų kultūros paminklų atstatymas
Dėl XIX ir XX a. sandūroje Kaune pastatytos Rusijos imperijos karinės tvirtovės mieste ir apylinkėse Pirmojo pasaulinio karo metais vyko aktyvūs kariniai veiksmai. Tai lėmė negandas ne tik civiliams gyventojams, bet ir reikšmingiems architektūros objektams – ypatingai to meto kraštovaizdyje dominavusioms bažnyčioms. Todėl, Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir augant katalikų skaičiui parapijose, statytos ne tik naujos, bet ir aktyviai rekonstruotos karo metais sugriautos šventovės, o prie jų atstatymo prisidėjo žymūs tarpukario Lietuvos architektai.
Kauno rajone, Pažėrų kaime, šalia senosios medinės šventovės pastatyta Naujoji Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Jos autorius – žymus Kauno architektas ir modernistas Stasys Kudokas – parengė ir karo metais gerokai apgriautos Garliavos bažnyčios bokštų rekonstrukcijos projektą. Tuo tarpu Naujosios Zapyškio bažnyčios atstatymo autoriumi tapo inžinierius Antanas Macijauskas – aktyvus lietuvybės puoselėtojas ir Lietuvos atstatymo komisariato vadovas.
Naujosios Zapyškio bažnyčios projektą ir sugriovimą vaizduojantis atvirukas, XX a. 2–3 deš. Leidėjas: Zapyškio parapijos komitetas. Šaltinis: pirkis.lt
Miestelio centro slinktys
Šiandien Zapyškis daugeliui pelnytai asocijuojasi su gotikos perlu įvardijama Senąja Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, stovinčia istoriniame miestelio centre, ant Nemuno kranto. Tačiau Zapyškis yra viena tų Kauno rajono gyvenviečių, kurioms teko patirti ne tik karo negandas, bet ir kentėti griaunamąją vandens stichiją. Iš pradžių kūręsis Nemuno pakrantėje, vėliau, nualintas pasikartojančių Nemuno potvynių, miestelis ėmė „kopti“ aukštyn, apleisdamas istorinį centrą ir palikdamas vienišą bažnyčią. Taip, ilgainiui, aukštutinėje upės slėnio terasoje įsikūręs Kluoniškių kaimas tapo naujuoju Zapyškio miestelio centru, o šį tapsmą įtvirtino ir reikšmingų architektūros objektų atsiradimas: čia pastatyta Naujoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, įsikūrė mokykla, o 1978 m. pastatytas modernus bendruomenės centras, po kurio stogu įsikūrė biblioteka, vaikų darželis, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras ir paštas.
Naujosios Zapyškio bažnyčios statybos, XX a. pr. Nuotraukos šaltinis: Zapyškio parapijos facebook puslapis.
Istorija tampanti Naujoji bažnyčia
XIX a. pab. pavasarinių potvynių metu apsemiant senąją bažnyčią apačioje, pamaldos laikinai persikeldavo į klebono kluoną viršutinėje upės terasoje. Galiausiai, klebono Kazio Valaičio rūpesčiu, toliau nuo Nemuno, ant kalno, 1908–1914 m. buvo pastatyta nauja mūrinė dvibokštė neogotikinė bažnyčia. Ją projektavo Marijampolės apskrities inžinierius Valerijus Rybarskis ir Rygoje gyvenęs inžinierius Florijonas Vyganovskis. Iki Pirmojo pasaulinio karo beveik baigtą įrengti bažnyčią 1915 m. susprogdino besitraukiantys Rusijos kariuomenės daliniai.
Susprogdintos naujosios Zapyškio bažnyčios griuvėsiai, 1915 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka. Šaltinis: A. Pociūnas, Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais, Vilnius, 2008.
Nepriklausomybės metais, kurį laiką, bažnyčią atstojo perstatytas klebono kluonas. 1936 m. buvusią situaciją vaizdžiai aprašo „Lietuvos aidas“:
„Bažnyčios yra penkios, bet nė vienos sutvarkytos; tai sugriuvę, tai apleistos ir griūvančios. (…) Pernai susikūrė nauja Braziūkų parapija ir pasistatė naują medinę bažnyčią, bet priklauso Zapyškio klebonui. Miestelyje yra net keturios bažnyčios: Vytauto senoji, kuri visai apleista ir palikta gamtos priežiūrai, antroji – didžiojo karo sugriauta, trečioji – koplyčia kapuose ir ketvirtoji – dabarnė medinė“.
1937 m. buvo nuspręsta statyti naująją mūro bažnyčią, o ją projektuoti pakviestas inžinierius Antanas Macijauskas. 1922–1923 m. jis vadovavo Lietuvos atstatymo komisariatui, kurio uždaviniu buvo „planingas ir kultūringas Lietuvos miestų ir kaimų atstatymas“ po karo, o nuo 1931 m. ėmė verstis privačia praktika. Šis inžinierius ir Lietuvybės puoselėtojas aktyviai prisidėjo prie bandymo kurti lietuvišką arba tautinį stilių architektūroje. Jo autorystei priklauso „liaudiško stiliaus“ kooperatyvo „Tulpė“ gyvenamasis namas ir „barokizuotas“ Marijonų vienuolynas Kaune, taip pat neoklasicistinė Saulės gimnazija Švėkšnoje.
„Zapyškis turi tik medinę bažnyčią, bet atėjus naujam klebonui kun. A. Žygui, ėmėsi statyti naują, mūrinę bažnyčią. Pernai padėjo pamatus ir sienas įpusėjo. Šiemet baigė sienas, uždengė čerpėmis stogą ir bokštą. Įkėlė ir varpus. Kitą metą numatytą vidaus įrengimai ir kalkavimas. Bet įeiti teks tik 1941 metais. Bažnyčia romėniško sliaus. Projektą darė ir darbus prižiūri inž. Macijauskas“. „Lietuvos aidas“, 1939 09 26.
1939 m. ant išlikusių pamatų Zapyškyje pradėta statyti pseudoromantinio stiliaus bažnyčia su kvadratiniu bokštu. Tačiau statybos buvo užbaigtos tik 1942-aisiais, o tikintiesiems šventovė duris atvėrė 1957 m. Pastato fasaduose ne tik panaudoti modernizuoti istorinių architektūros stilių elementai, būdingi tarpukario Lietuvos architektūrai, bet ir sumaniai integruoti sugriautos bažnyčios sienų fragmentai, atpažįstami iš užmūrytų smailiaarkių langų. Dar viena ypatybė – rečiau bažnyčių architektūroje pasitaikantis apsidės nebuvimas.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Ar žinote su šia bažnyčia susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!