Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra

Ekumeniškiausia Kauno vieta

Karmelitų kapinės (dab. Senosios miesto kapinės, o sovietmečiu – Ramybės parkas), iki 1940 m. buvo pati ekumeniškiausia (ekumeninis sąjūdis – judėjimas, siekiantis visų krikščionių bažnyčių suartėjimo, bendravimo ir susivienijimo, kaip galutinio tikslo, kad būtų atkurta vieninga krikščionybė) Kauno miesto vieta. Darnioje kaimynystėje čia sugyveno kelių tikybų gyvieji ir mirusieji. Kapinės buvo suplanuotos 1847 m. kartu su visu Naujamiesčiu. Kapinių teritorija buvo sudalinta į tris stambias dalis: pietinė – stačiatikių, vidurinioji (didžiausia) – katalikams, šiaurinė – evangelikams, o nuo jos atrėžtas kampas ir musulmonams. Sklypai buvo skirti laidojimui, bet čia nebuvo draudžiama ir statyti maldos namus.

Prisikėlimo (senosios) cerkvės išplėtimo projektas. Autorius architektas F. Vizbaras? XX a. 3 deš. Iš A. Stepanenko privačios kolekcijos. Šaltinis: www.obzor.lt

Moderni tradicinių Rusijos cerkvių interpretacija

Šalia Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedros stovinti nedidukė Prisikėlimo (Voskresenskaja) cerkvė – ankstyviausias mūrinis statinys kapinėse. Ji pastatyta pačiame stačiatikių kvartalo viduryje. Jos projektas buvo parengtas 1858 m. Sankt Peterburge. Senoji cerkvė palaipsniui apmirė ir ilgainiui tapo koplyčia. Iki tol ji turėjo katedros status, tačiau tegalėjo talpinti iki 200 tikinčiųjų, nors mieste buvo priskaičiuojama keli tūkstančiai stačiatikių bendruomenės narių. Tačiau naujos šventovės statybai parapijiečiams trūko lėšų, todėl prie jos statybos prisidėjo Lietuvos valstybė.

Prisikėlimo (senosios) cerkvės išplėtimo projektas. XX a. 3 deš. Iš A. Stepanenko privačios kolekcijos. Šaltinis: www.obzor.lt

Apskirtai, antrųjų maldos namų atsiradimas buvo tiesiogiai susijęs su Įgulos soboro perdavimu katalikams ir Lietuvos kariuomenei. Valstybė stačiatikių bendruomenei išmokėjo kompensaciją (75000 Lt). Apreiškimo (Blagoveščenskaja) cerkvė pastatyta bendromis parapijiečių, valstybės ir mecenatų (Sergėjaus Fanstilio) pastangomis. Čia buvo perkeltos ir ir soboro ikonostaso dalys. Naujosios cerkvės projektą parengė architektas A. Frykas, o ji pastatyta 1935 m. Architektūrine prasme ji įdomi tuo, kad čia pabandyta ne tiesiogiai sekti Rusijos cerkvių statybos tradicijomis, o jas savaip interpretuoti. Tiesa, projekto komisijos dėmesio buvo sulaukę du projektai: inžinieriaus P. Toročkovo ir E. Fryko, abu pripažinti vienas kitą papildančiais. Tačiau netikėtai greitai mirus P. Toročkovui, šį projektą pasiūlyta perimti E. Frykui. Sujungęs du projektus į vieną, architektas suprojektavo katedrą Vladimiro-Suzdalės stiliumi su penkiais kupolais. Pastate iškilmių metu galėjo sutilpti daugiau kaip 600 žmonių. Katedros šventinimo ceremonijoje sulaukta ne tik miesto burmistro, bet ir aukštų valstybės pareigūnų.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

N. Lukšionytė-Tolvaišienė, Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1840–1915). Kaunas, 2001 m.

Aleksandras Stepanenka, Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia. Kauno diena, 2016-12-02.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.