IX forto aukų paminklas
Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas
2020 28 gegužės
IX forto muziejus
2020 31 gegužės
„Tolumoje pamatęs vaikštančius žmones, pasuku jų kryptimi ir susiduriu su spygliuota tvora. Pralindęs pro ją brendu per nenupjautą žolę. Mintyse nusijuokiu, pagalvojęs, kad visa ši situacija gali pasirodyti kaip keista „Pabėgimo į Šoušenką“ versija. Užkopęs į kalną einu palei sutvirtintą griovį, nerimastingai bandydamas įsivaizduoti, kaip viskas atrodė kalėjimo veikimo metais. Dar keli žingsniai, ir kalnas pasitraukia, atidengdamas įspūdingiausią teritorijos dalį – 32 metrų aukščio brutalistinio stiliaus paminklą genocido aukoms.“
Vietos istorija, siekianti XX a. pradžią
IX-asis fortas – sudėtinė Kauno tvirtovės dalis – paskutinysis iki Pirmojo pasaulinio karo pilnai užbaigtas tvirtovės statinys, davęs pradžią antrajam Kauno miestą turėjusiam apjuosti fortų žiedui. Nepriklausomybės metais, kariniais tikslais nebenaudojamas atokus fortifikacinis statinys užmiestyje puikiai tiko įkalinimo įstaigoms, todėl jau 1924-aisiais čia atidarytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius. Iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo kalinami politiniai kaliniai. Vėliau, 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, šį turtą perėmė Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD). Kalėjimo skyrius tapo politinių kalinių persiuntimo į Sovietų Sąjungos lagerius punktu. Tačiau juodžiausias šios vietos laikotarpis prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Nacių okupacijos metais (1941–1944) fortas ėmė veikti kaip mirties stovykla. Čia buvo įkalinta ir šalia esančioje pievoje sunaikinta apie 50 tūkstančių žmonių – Lietuvos ir Europos žydų, lenkų, lietuvių, rusų.
Nežinomas autorius; Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas savo dirbtuvėse prie sukurto Kauno IX forto muziejaus Memorialinio komplekso monumento erdvinio modelio; KDFM F 13869; Kauno IX forto muziejus; www.limis.lt
Memorialinis kompleksas
Ankstyviausiu šios vietos tragiškų įvykių įprasminimu tapo pačios fizinės erdvės „įmuziejinimas“. 1958 m. forto ir kalėjimo pastatai buvo rekonstruoti, restauruoti ir pritaikyti muziejinei paskirčiai, įrengtos pirmosios ekspozicijos. Tačiau ilgainiui, pasitelkiant įtaigias menines priemones, kilo ir erdvės įpaminklinimo poreikis. 1966 m. buvo paskelbtas konkursas dėl memorialinio komplekso sukūrimo, tapęs vienu iš svarbiausių tokio pobūdžio valstybinių užsakymų sovietmečio laikotarpiu, skirtų valstybinės reikšmės atminties vietai sukurti. Konkursas vyko keturiais etapais. Skaičiuojama, kad buvo pateikta apie šimtas projektų ir tik ketvirtame etape pavyko nutarti, kas yra nugalėtojai. Pasirinktas skulptoriaus A. Vincento Ambraziūno ir architektų V. Vieliaus bei G. Baravyko projektas. Jo istorija ilga – nuo konkurso paskelbimo iki paminklo atidengimo praėjo devyniolika metų. Išplėtus komplekso teritoriją, 1976–1984 m. laikotarpiu buvo sukurtas memorialinis kompleksas, kurio pagrindiniai akcentais tapo architektūra, skulptūra ir kraštovaizdžio elementai. Šiandien Kauno IX-ojo forto memorialinį kompleksą sudaro ne tik fortas, bet ir administracinis-ūkinis pastatas, naujasis muziejaus pastatas, memorialas nacizmo aukoms atminti, masinių žudynių laukas-kapavietė ir parkas.
Nežinomas autorius; Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas prie Kauno IX forto muziejaus teritorijoje statomo monumento fašizmo aukoms atminti proporcijos maketo dydžiui nustatyti; KDFM F 13873; Kauno IX forto muziejus; www.limis.lt
„Skausmas, viltis, išsigelbėjimas“
1970 m. paskelbus memorialinio komplekso konkurso nugalėtojus prasidėjo šešerius metus trukęs projektavimo etapas. Dar beveik dešimties metų prireikė statybai. Memorialinis IX-ojo forto kompleksas atidarytas 1984 m. birželio 14 d., o pastatytas monumentas tapo bene didžiausiu ir labiausiai žinomu paminklu Lietuvoje. Brutalistinio stiliaus betoninė trijų dalių skulptūrinė kompozicija simbolizuoja akistatą su blogiu, kilimą į kovą ir pasipriešinimą: mažiausia, dešinioji, paminklo dalis vadinama „Skausmu“, įstrižai kylanti kairioji – „Viltis“, o didžiausioji, papuošta besišypsančiais veidais ir į viršų keliamais kumščiais, – „Išsilaisvinimas“.
Tai nėra tik betoninė skulptūra, kiekviena išlieta figūra turi savo prasmę ir žinutę, kurią nori perduoti atmintinos vietos lankytojams. Paminklo griaučiams buvo naudojamos metalo konstrukcijos, o išorei – gelžbetonis. Dažnai manoma, kad kūrinys pagamintas iš medžio – tokią iliuziją sukuria faktūra, specialiai parinkta norint suteikti šiltumo griežtam kūriniui. Įdomu ir tai, kad memorialinio komplekso autoriams pavyko išvengti tiesioginio sovietinės simbolikos naudojimo, todėl jis kartu vertintinas ir kaip kokybiškas, sovietinės ideologijos ribose neišsitekęs, valstybinio konkurso projektas, atitikęs laikmečio dvasią.
Nežinomas autorius; Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas apžiūri veido motyvo įgyvendinimą Kauno IX forto muziejaus teritorijoje statomo Memorialinio komplekso monumento fašizmo aukoms atminti centrinėje skulptūrinėje dalyje; KDFM F 13891; Kauno IX forto muziejus; www.limis.lt
A. Vincento Ambraziūno sukurta skulptūrinė grupė – meniniu ir techniniu požiūriu inovatyvus, savojo laiko idėjines nuostatas ir universalias humanistines vertybes atitinkantis kūrinys. Konstruktyvių formų monumentas išlietas iš gelžbetonio, novatoriškai panaudojant medžio klojinių technologiją. Ekspresyvios geometrizuotos formos, kompozicijoje dominuojančios įstrižainės, dramatiškos veidų išraiškos ir rankų gestai atliepia šeštajame dešimtmetyje kūrybą pradėjusių Lietuvos modernistų kartai būdingus tragiško žmogaus likimo apmąstymus. Asocijuojasi su septintojo – aštuntojo dešimtmečių V. Kisarausko kūryba, jo vaizduotais sulaužytais, įkalintais, nužmogintais žmonėmis. Kurdamas monumentą A. Vincentas Ambraziūnas išplėtojo meninę raišką, perteikiančią atmintin įsirėžusius asmeninius karo ir pokario išgyvenimus. Ji kelia šių išgyvenimų išprovokuotus, visoje Europoje karą išgyvenusiems menininkams aktualius, trauminių patirčių nulemtus egzistencinius klausimus.
Prisiminimuose dailininkas rašė, kad „kuriant memorialinę atmintį tokiems sunkiai suvokiamiems įvykiams pagrindinį vaidmenį vaidino pasąmonė“. Impulsų kūrybai jis ieškojo susitikdamas su iš Sibiro grįžusiais kaliniais. Labai svarbūs atrodė komentarai, kad monumentas priminė jų patirtus išgyvenimus. A. Vincentas Ambraziūnas aprašė ir apsilankymą pas L. Truikį. Šis, išanalizavęs paminklo eskizus, „surado K. Pendereckio „Osvencimo rekviem“ plokštelę ir uždėjo ant aparatūros.“
Kauno IX forto skulptūrinis monumentas laikomas reikšmingiausiu A. Vincento Ambraziūno gyvenimo kūriniu. Šį monumentą kūrėjas vadino epochos paminklu. „Ten visais laikais buvo „juoda vieta“, tad paminklas atspindi kovą, žūtį ir kėlimąsi“, – sakė autorius. Kauno IX forto memorialas įtrauktas į Trisdešimt geriausių Europos paminklų.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Nuotraukų autorius E. Ovčarenko. Šaltinis: Žydų tragediją menantis Kauno IX forto memorialinis kompleksas. Metai iš praeities. 15min.lt