Geometrizuotos formos, grubūs paviršiai, išryškinantys natūralias statybines medžiagas – pagrindiniai bruožai apibūdinantys architektūros kryptį – brutalizmą. XX a. 6–8 dešimtmečių architektūroje klestėjusio brutalizmo pavadinimas siejamas su pastatų išorinio paviršiaus apdailos technologija – neapdorotu betonu [pranc. béton brut].
Alfonso Vincento Ambraziūno nuotrauka; Kauno IX forto muziejaus Memorialinio komplekso fašizmo aukoms atminti Memorialinio muziejaus pastato pagrindinis fasadas; KDFM F 13894; Kauno IX forto muziejus; www.limis.lt
Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, architektai Vytautas Vielius ir Gediminas Baravykas įkvėpti brutalizmo stiliaus sukūrė Kauno IX forto memorialinį kompleksą, kuris iki šių dienų įamžina nacizmo aukų atminimą. Kuriant memorialinį kompleksą šalia IX forto žema betonine tvorele pažymėta masinių žudynių vieta, pastatytas monumentas nacizmo aukoms atminti, memorialinis muziejus (dabar Okupacijų ekspozicija), administracijos pastatas bei nutiestas visus šiuos objektus jungiantis takas. Statinių architektūroje naudota šiurkšti gelžbetonio masė, kurios paviršiui suteikta medžio lentų faktūra.
IX forto muziejaus pastato statybos iš vidaus, 1982 m. Nuotraukos šaltinis: Kauno IX forto muziejus.
Memorialinio muziejaus pastato architektūra simbolizuoja nuo dešimčių tūkstančių nužudytų žmonių skausmo suaižėjusią žemę. Pastato viduje aiškiai atpažįstami būdingiausi brutalizmo architektūros bruožai – didžiuliai grubaus gelžbetonio paviršiai su liejimo raštu, vietoje nereikalingo dekoro – betono, stiklo, metalo konstrukcijos. Išskirtiniai meno kūriniai – Kazio Morkūno storo luitinio stiklo vitražas „Nenugalėta Lietuva“ bei kalvio Leono Glinskio kurti geležies vartai prie įėjimo ir išėjimo yra neatsiejamos pastato dalys.
IX forto muziejaus pastatas, 1984 m. Nuotraukos šaltinis: Kauno IX forto muziejus.
Kauno IX forto muziejaus informacija
Kauno IX forto muziejaus, A. Jones (Wikimedia Commons) ir J. Mokha („Backpacks With Mokhs!“) nuotraukos.