M. Žilinsko dailės galerija

Antikos įkvėpta meno šventovė

Pačiame miesto centre, Nepriklausomybės aikštėje stovinti kultūros ir meno šventovė įdomi ne tik savo dydžiu – tai yra didžiausias Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, bet ir išskirtine architektūra. O ji ypatinga ne tik kaip ryškus lietuviškojo postmodernizmo pavyzdys, bet ir kaip naujos epochos architektūroje žymuo. Naujoji banga, kaip ir modernizmas XX a. pr. ėmė neigti prieš tai vyravusius sprendimus. Visiems pabodusi standartizacija užleido vietą detalių ir formų išskirtinumui, atsigręžiant į senuosius antikos architektūros elementus.

Pastato vaizdas iš viršaus. Nuotraukos autorius A. Aleksandravičius, 2017 m.

M. Žilinsko dailės galerijos pastatas pasižymi sudėtingo plano ir tūrio architektūra, kurioje, kaip teigė pats architektas, svarbiausia tapo ne pats pastatas, o jo erdvių formavimas ir organizavimas. Pagrindinis pastato akcentas – įėjimo į galeriją portikas – tarsi paslėptas už nuo aikštės jį skiriančių stačiakampių tūrių, todėl lankytojui atsiskleidžia pamažu, kylant laiptais link įėjimo. Ši vidaus ir išorės erdvių kompozicija – tai Antikos motyvų interpretaciją:

„Užkopęs laiptais lankytojas patenka į savotišką agorą, modernizuotą peristilį. Antikinę žmonių ir dievų temą vainikuoja Petro Mozūro skulptūra „Žmogus“. Iškilmingą šventovės pobūdį sustiprino originalūs interjero baldai ir apdailos medžiagos: dirbtinis marmuras, šlifuotas labradoritas, postmodernistinę objekto dvasią pabrėžiantis spalvotas granitnis tinkas, monolitinis salės lubų tinkas ir kt.“

Žymaus lietuvių kolekcininko vardo galerija buvo pradėta statyti kuomet paaiškėjo, kad miestui jo dovanota 1600 meno kūrinių kolekcija nesutilpo naujai pastatytoje Paveikslų galerijoje. Šiandien čia eksponuojami ne tik kolekcininko dovanoti kūriniai, bet ir užsienio dailės rinkiniai, kaupiami muziejuje nuo pat senosios dailės galerijos įkūrimo. Didžioji senosios dailės pavyzdžių dalis į muziejų pateko iš Lietuvos dvaruose rinktų kolekcijų. Čia galima pamatyti senovės pasaulio: Egipto, romėnų, vėlesnių Europos ir Azijos šalių dailės dirbinių. Galerijos požemiuose įsikūręs „Muziejus neregiui“, suteikiantis galimybę taktiliniu būdu susipažinti su moderniojo ir šiuolaikinio meno kūriniais.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015.

K. Rudokas, Kauno paveikslų galerija (dab. Mykolo Žilinsko dailės galerija). Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė (AUTC).

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

M. Plepio nuotraukos, užfiksuotos iniciatyvos „Ekskursas“ ekskursijų ciklo „KAF`e 2016 | Ekskursas: III ciklas“ metu, 2016 m.