Plytų ir čerpių gamybos bendrovė „Palemonas“

„Samanotas bakūžes į muziejų“ – tautiškai moderniška mūrinės Lietuvos idėja“

Trečiame XX a. dešimtmetyje buvo sukurta nemažai pramonės įmonių, tapusių svarbiais valstybės ekonomikos ramsčiais. Kaip ir „Maisto“, „Pienocentro“ ar „Palemono“ atveju, tai buvo ne tik pajamas valstybės iždui generuojančios lietuviško kapitalo įmonės, bet ir bendrovės, už kurių slypėjo ilgalaikiai ir vizionieriški valstybės modernizavimo strateginiai tikslai. Pavyzdžiui, AB „Maistas“ atveju, tai buvo mėsos produktų eksportas į užsienį, lietuviškosios maisto pramonės modernizavimas ir vietinės rinkos aprūpinimas, o AB „Palemono“ atveju – „Mūrinės Lietuvos idėjos“ įgyvendinimas.

„Plytų pramonė buvo maža ir neracionaliai sukurta bei vedama. Plytos visą laiką buvo branagesnės už miško medžiagą ir jų vis trūko. […] Trobesių medžiagos pasirinkimą nulemdavo kainos bei mūrinės statybos amatininkų trūkumas. Iš seno Lietuvoje buvo daugiau medinės statybos amatininkų, nei mūrinės.“

 

AB „Palemonas“ reklaminis blankas. Šaltinis: M. Drėmaitė, „Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940“. Vilnius, 2016 m.

 

Modernėjančios ir gausėjančios statybos Lietuvoje skatino ir statybinių medžiagų pramonės plėtrą bei modernizaciją. Viena iš Lietuvos atsilikimo statyboje priežasčių buvo plytų trūkumas. Taip pat Lietuvoje tebevyravo medinė architektūra – 1937 m. mūriniai pastatai tebesudarė tik 6% visų pastatų, nors miestuose tais metais jau buvo statoma 38% mūrinių namų. Valstybiniu lygiu Mūrinės statybos ugdymo planas vyriausybės patvirtintas buvo tik 1939 m. ir numatė: kaimo plytinių steigimą, plytų produkcijos didinimą, savikainos mažinimą, tipinių projektų taikymą, valstybinės statybų bendrovės steigimą ir daugelį kitų modernizacinių veiklų. Šis planas ne tik turėjo modernizmuoti Lietuvos ūkį, bet ir, rengėjų įsitikinimu, turėjo svarbią kultūrinę reikšmę, nes buvo nukreiptas į aplinkos bei gyvenimo kokybės gerinimą.

„Nelemtas psichologinis nusiteikimas, kad mūriniai trobesiai tetinką ir tegalimi miestuose, ir tai tik turtingesniems žmonėms, trukdė jos plitimą. Daugelio galvosenoje dar ir dabar netelpa mintis, kad plati mūrinė statyba visoje Lietuvoje (tiek mieste tiek ir kaime) yra galima ir būtina.“

 

Plytų pakrovimas ir iškrovimas. Nuotraukų šaltinis: „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. 1430–1930“. Kaunas, 1933.

 

Didžiausia pramoninė Lietuvos plytinė

Tuo metu racionaliausiomis laikytos pramoninės plytinės su Hofmano arba zigzaginėmis krosnimis. Taip pat svarbu buvo mažinti plytų transportavimo kaštus, todėl rekomenduoa jas statyti kuo tankiau ir arčiau patogių susisiekimo kelių – geležinkelių ir upių, kad plytų pristatymas būtų kuo pigesnis.

1923 m. buvo įkurta didžiausia ir moderniausia, aukštos kokybės plytas ir čerpes gaminusi bendrovė „Palemonas“ kasmet šalį aprūpindavusi 7-8 mln. plytų, kurios buvo naudojamos ir daugelio Kauno mūrinių pastatų statyboms. Ji buvo įsteigta brolių Vailokaičių, kalnų inžinieriaus Vlado Geigos ir keletos kitų tuometinių verslininkų pastangomis, kurie sukrovė pradinį 1 200 000 litų kapitalą. Šalia geležinkelio buvo įrengta labai moderni plytų gamybos linija. Iš esmės tai buvo didelės pašiūrės: džiovyklos ir sandėliai, katilinė ir degimo pastatas, tačiau Palemono gamykloje visi objektai išdėstyti geometriškai ir tvarkingai, pastatai nors ir utilitarūs, tačiau vieningos kompozicijos ir medžiagų, administracinė ir gyvenamoji zona atskirta želdiniais ir takais – visa tai kūrė estetišką įmonės vaizdą.

 

Molio kasimas ir transportavimas į presų skyrių. Nuotraukų šaltinis: „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. 1430–1930“. Kaunas, 1933.

 

„Mus veikė nelemtas įsitikinimas, jog mediniai trobesiai esą šiltesni ir sveikesni gyventi negu mūriniai. O iš tikrųjų blogai pastatyti mediniai trobesiai būna drėgni ir šalti, panašiai, kaip blogai pastatyti mūriniai trobesiai. Gerai įrengti mūriniai trobesiai yra tokie pat sveiki gyventi, kaip ir gerai įrengti mediniai, – juk pagaliau visas civilizuotas pasaulis tokiuose gyvena.“

 

Čerpių gamybos skyrius ir plytų pakrovimas į vagonus. Nuotraukų šaltinis: „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. 1430–1930“. Kaunas, 1933.

 

Pokario metais, Palemono plytų-čerpių gamykla (toks tuo laiku buvo gamyklos pavadinimas), užgydžiusi karo žaizdas, sukomplektavusi karo metais išgrobstytus įrenginius, kasmet gamindavo vis daugiau ir daugiau produkcijos. Gamyboje tebenaudojamas Neveronių ir Karčiupio karjero molis. Taip pat kaip priedai reikalingi smėlis ir pjuvenos. Tai vienintelis Lietuvoje likęs veikiantis plytų fabrikas, kurį šiuo metu valdo akcinė bendrovė „Palemono keramika“.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

M. Drėmaitė, „Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940“. Vilnius, 2016 m.

 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

M. Plepio („Ekskursas“) fotografijos, sukurtos 2016 m. ekskursijų ciklo „Pramonė“ metu.