Iš pažiūros, vieno stambiausių kooperatyvų Lietuvoje, turėjusio labai didelę reikšmę nepriklausomos Lietuvos ekonomikai biuras tuometinėje sostinėje, atrodo kiek kuklokai. Ypač lyginant jį su „Pažangos“ arba „Pienocentro“ bendrovių biurais Laisvės alėjoje. Vis dėlto, „rūmai“ laikyti tikra Vytauto prospekto puošmena:
„Kiekvienas atvažiavęs į Kauną ir beeidamas Vytauto prospektu, mato stūksančius didžius rūmus su gana kukliu parašu „Lietūkis“. Gal dažnai į tai neatkreipia dėmesio ir nepastebėjęs praeina, nežinodamas, kad tie rūmai talpina centrą didžiulės Lietuvos kooperatinės organizacijos. Lietuvos Žemės Ūkio Kooperatyvų Sąjunga, sutrumpintai vadinama Lietūkiu, šiandien savo veikimu ir teikiamu žmonėms ir valstybei patarnavimu pasidarė tiek plačiai žinoma ir svarbi, kad dabar tikrai nėra nė vieno Lietuvos ūkininko, kuris šiokiu ar tokiu būdu nebūtų dalyvavęs Lietūkio organizacijose ar nepasinaudojęs jo patarnavimu.“ „Lietuvos aidas“, 1936 06 27.
„Lietūkis“ buvo koopertayvų centras, jungiąs pusantro šimto prekybinių kooperatyvų, kuriuose dalyvavo apie 25000 narių. ,Sąjunga buvo įsteigta 1923m. ir veikė iki pat Lietuvos okupacijos ir likvidacijos 1940 m. „Lietūkis“ daug prisidėjo eksportuodamas ūkininkų gaminius, parūpindamas koopertatyvams, o per juos ir vartotojams, užsieninių ir vietinių prekių. Prekybinių kooperatyvų sąjunga pradėjo veiklą su 2,6 mln. litų apyvarta ir išvystė iki 139 mln. litų 1939 metais. „Lietūkis“ turėjo 23 stambių prekių sandėlius-skyrius, per kuriuos aprūpindavo aplink juos esamus kooperatyvus, krautuves, elevatorius ir malūnus. Grūdų supirktuvės veikė visame krašte. Ši organizacija rūpinosi kiaušinių, sviesto, linų, sėmenų, grūdų eksportu. Importavo mineralines trąšas, druską, žemės ūkio mašinas, cementą, naftą, cukrų, geležį, plataus vartojimo prekes.
Jokūbas Skrinskis; Fotonuotrauka iš J. Skrinsko albumo „Kaunas“. „Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“, įsteigta 1923 m.“; KMM KMM GEK 10837/41; Kauno miesto muziejus; www.limis.lt
Reprezentacinį organizacijos pastatą Kaune suprojektavo latvių kilmės architektas Karolis Reisonas, 1920 m. atvykęs į Lietuvą ir dirbęs įvairiuose miestuose. 1930-aisiais, vos pradėjęs dirbti Kaune, K. Reisonas parengė „Lietūkio“ rūmų projektą. Tai administracinis organizacijos pastatas, kurio pagrindiniame fasade ryški Šiaulių periodui būdinga eklektika: plano simetrija, arkiniai langai, dekoratyvinës detalės. Pastato architektūra galėtų būti apibūdinama kaip modernizuotas istorizmas. Tiesa, kiemo fasadas kur kas modernesnis nei reprezentatyvusis gatvės „veidas“. Šiame pastate buvo taip pat buvo komercinis pirmasis aukštas ir butai, kurių viename apsigyveno ir pats architektas. K. Reisonas buvo ir Žemės ūkio rūmų Kaune statybos skyriaus vedėjas bei Žemės ūkio ministerijos statybos reikalų konsultantas, todėl daug prisidėjo ne tik prie bažnytinių, bet ir prie tokių „žemiškų“ pastatų statybos ir projektavimo kaip: Žėmės bankas, Žemės ūkio rūmai, „Lietūkio“ sandėliai. Išleido pirmuosius lietuviškos statybos vadovėlius „Žemės ūkio statyba“ ir „Molio“ statyba.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.