Pramoninės statybos projektavimo institutas

Naujojo miesto centro žymeklis

Pramoninės statybos projektavimo institutas – tai ne tik viena svarbiausių projektavimo organizacijų sovietinėje Lietuvoje, kuriai buvo pavesta projektuoti visų stambių Lietuvos pramonės įmonių statybas. Tai pastatas, kuris urbanistiškai „įinkaravo“ naująją miesto centro slinkties vietą – tarsi Rotušė ir aikštė aplink ją, žymėjusi viduramžių miesto centrą. Tarpukariu, nors burmistras ir liko reziduoti istoriniame pastate, galima teigti, kad naujoju sostinės administraciniu centru tapo Vienybės aikštė ir jos kaimynystė, o jos centriškumą ir simbolinę prasmę dar labiau įkūnijo Vytauto Didžiojo muziejus ir reprezentacinė erdvė aplink jį. Nepriklausomybės metais čia pat spietėsi bankai, ministerijos, diplomatinės atstovybės, K. Donelaičio gatvėje vykdavo eisenos, paradai. Sovietmečiu, 1959 m. nutarta čia pastatyti paminklą V. Leninui ir Pramonės statybos projektavimo instituto rūmus.

Įdomi detalė – „Pramprojektas“ buvo suprojektuotas, dar tada, kai „Miestprojekto“ architektai vis dar sedėjo tarpukariniame J. Lapėno name (Kęstučio g.).

J. Janonio aikštės išklotinė. V. Stausko asmeninio archyvo brėž. Šaltinis: www.autc.lt

Simbolinis bokštas

Statinio architektūra būdinga modernizmui, sudaryta iš trijų stačiakampių korpusų: dviejų pailgų ir jų susikirtimo kampe aukštyn kylančio trečiojo – vienuolikos aukštų bokšto. Jam iš karto numatyta ne tik vizualinė, bet ir svarbi simbolinė reikšmė – sujungti reikšmingas šios miesto dalies vertikales: radijo gamykla paverstos Prisikėlimo bažnyčios ir Karo muziejaus varpų bokštus, puikiai matomus nuo aikštės, ir aukštyn iškelti trečiąjį, taip suformuojant vizualinį trikampį.

„Pramoninės statybos projektavimo institutas buvo pristatomas kaip Kauno dangoraižis su vienuolika aukštų. Sovietmečiu spaudoje buvo rašoma: „(…) kiekvieną rytą, darbo dieną, net ir laikrodžio neturėdamas, žinosi, kada pusė devynių – tuo metu rūmai sužėri šviesomis ir beveik tūkstantinis projektuotojų būrys sėda prie braižybos lentų.“

B. Baltrušaičio fotografija. Fotoatvirukas, XX a. 7 deš.

Pakitęs „rūbas“

Pastatas pasižymėjo minimalistine, to laikmečio medžiagas ir konstrukcijas liudijančia architektūra. Bokštinės dalies fasadai akcentuoti kontrasto principu: priekis suskaidytas stačiakampiais, kuriuos sudaro langų angos ir skirtingos spalvos plokštėmis (žalia ir juoda) padengti tarplangiai bei tarpaukštinės juostos. Taip sudarytas gana vientisos, bet žaismingos plokštumos efektas. Šoninis bokšto fasadas, tinkuotas, jį į dvi dalis skiria langų juosta, pabrėžianti statinio vertikalumą. Penkių aukštų ilgojo korpuso priekiniame fasade vyrauja vertikalus langų ritmas su tarpuose išdėstytais piliastrais. Daugelis šių medžiagų ir detalių buvo pakeista ar pakoreguota po 2017 m. įgyvendintos pastato ir aikštės rekonstrukcijos. Dviem papildomais aukštais „užgtelėjo“ ir abu į aikštę atgręžti pastato korpusai.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.

V. Petrulis, Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai („Pramprojektas“). Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio, 2021 m. ir M. Plepio, 2016 m. nuotraukos.