V. Prozorovo namas

1931 m. pavasarį Kauno miesto statybų skyriui pateikiamas prašymas išduoti leidimą namo statybai. Prašymo teikėjas – namo savininkas ir jo projekto autorius Vasilijus Prozorovas. Pagal pateiktą brėžinį, leista statyti dviejų aukštų namą, tačiau jau tų pačių metų rudenį informuojama, kad projekto nesilaikoma ir statomas trijų aukštų namas. Siekdamas suderinti statybų neatitikimus pirminiam projektui, V. Prozorovas pateikia pakartotinį prašymą Statybų skyriui, prašydamas leisti užstatyti ir trečiąjį aukštą. Statybos baigtos 1932 m.

V. Prozorovas pasižymėjo kaip aktyvus savo profesijos ir bendruomenės atstovas. Buvo vienas iš Lietuvių matininkų sąjungos steigėjų (nuo 1928 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga). Tokia pat pavarde minimas ir Lietuvos sentikių bendruomenės pirmininkas. Vasilijaus Prozorovo namas ir Kauno sentikių cerkvė – visai čia pat. V. Prozorovui taip pat teko būti rusų atstovu Kauno miesto taryboje.

Patogioje vietoje – šalia judrių transporto ir judėjimo arterijų, kino teatrų – pastatytas namas buvo patogus ne tik gyvenimui, bet ir prekybai. Pirmojo aukšto patalpos skirtos komercijai, čia įsikūrė ir restoranas „Šatrija“, kvietęs atvykusius į Kauną ne tik sočiai ir gardžiai papietauti, bet ir linksmai laiką praleisti. Prasidėjus sovietinei okupacijai, turtas buvo konfiskuotas, o jo savininkas pripažintas „stambiu namų savininku, turinčiu nekilnojamojo turto, kurio vertė 279125 litai“. V. Prozororovas su šeima ištremtas į Sibirą.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Algirdui Šapokai!

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2021 m.