Z. ir U. Starkų namas

K. Petrausko atkarpos tarp Vydūno alėjos ir Parodos gatvės keliautojus palydi visa eilė išvaizdžių modernistinių pastatų: didžiausias jų – Galaunėms priklausęs keliabutis namas, toliau, šalia viens kito, rikiuojasi smulkesni privatūs gyvenamieji namai arba smulkūs kotedžiukai. Jų projektų autoriai – žymūs to meto architektai: A. Funkas, S. Kudokas ir kt.

Bendrame fone išsiskiria pavyzdingai sutvarkytas, 41-uoju nemeriu pažymėtas buvęs Zigmo ir Uršulės Starkų namas. Z. Starkus – Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas. Nuo pat valstybės nepriklausomybės jis aktyviai dalyvavo valstybės kūrimo procesuose, buvo seimų nariu, vidaus reikalų ministru, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko valdybos direktoriumi, vėliau – banko valdytojo pavaduotoju, dirbo teisininku. Uršulė Starkienė buvo pedagogė, baigusi Fribūro universitetą. Aktyviai veikė moterų draugijose, parašė knygą „Elgesio kultūra“. Pora susilaukė 4 vaikų, turėjo 3 dukteris ir sūnų.

Stop kadras. Pagrindinis namo fasadas tarpukariu. Iš K. ir M. Matuzų filmo „Spalvota Lietuva“, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1938 m.

Namo statybos inicijuotos 1933 m., namo projekto autoriumi tapo jaunas ir gabus architektas S. Kudokas. Iš pradžių norėta statyti trečdaliu didesnį namą su trimis butais. Vis dėlto, vėliau prašymas buvo pakoreguotas į 1 buto su 6 kambariais privatų namą. Kiekviename aukšte numatyta po tris kambarius, virtuvę ir tarnaitės kambarį. Rūsyje įrangtos patalpos katilinei, anglinei ir sandėliavimui. Namas oficialiai baigtas statyti 1937 m. ir netrukus tapo miestą reprezentuojančiu objektu – 1938 m. pastatas buvo įamžintas brolių Kazio ir Mečio Matuzų filme „Spalvota Lietuva“.

Tačiau šeimyninė idilė naujuose namuose tęsėsi neilgai. Name gyventa iki 1941 m. okupacijos, kuomet į namų duris pasibeldė tremtis. Šeimos vyrams ji tapo lemtinga – Z. Starkus 1942 m. sušaudytas Sverdlovsko kalėjime, o sūnus mirė sulaukęs vos 17 metų amžiaus. Uršulė Starkuvienė sulaukė 100 metų jubiliejaus, o dvi dukterys, laimingo atsitiktinumo dėka nebuvusios namie, išvengė tremties.

Pauliaus Lazausko tekstas

Šaltiniai:

Vladas Terleckas, „Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918-1940“. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/leidiniai/lietuvos-bankininkai-gyvenimu-ir-darbu-pedsakai-1918-1940

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

P. Lazausko nuotraukos, 2019 m.