Šančių sinagoga

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu laikinojoje sostinėje žydų maldos namų pastatyta nedaug, nes pakako senųjų. Todėl ši, Šančiuose pastatyta sinagoga, išsiskiria ne tik laikmečio architektūrinių madų reprezentacija – tai vienintelė modernistinio stiliaus sinagoga, bet ir tuo, jog yra viena iš dviejų tarpukariu pastatytų, ir iki mūsų dienų išlikusių mūrinių sinagogų Lietuvoje.

Ji pradėta statyti 1929 m. Darbai nebuvo sklandūs – trūko lėšų, o jos statybą parėmė ir pats Prezidentas Antanas Smetona. Sinagoga buvo baigta 1932 metais, tačiau, vis dėlto, raudonų plytų pastatas liko nenutinkuotas. Išlikęs projekto autoriaus brėžinys leidžia įsivaizduoti, kaip turėjo atrodyti pilnai pabaigtas pastatas. Laiptuotame atike ir siaurose stačiakampių langų vertikalėse galime įžvelgti jos autoriaus bandymą pritaikyti modernizmo stilistiką, tačiau smailiaarkiai langai ir karnizo dekoro arkutės kuria ryšį ir su tradicine Europos sinagogų architektūra.

Šančių žydų sinagogos projektas. Projekto autorius P. Taračkovas, 1929 m. Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 1622, ap. 4, b. 26, l. 7

Sovietiniais laikais pastate buvo įrengta kepykla, užmūrytos angos, pristatytas gamybinis korpusas. 2016 metais apleistoje sinagogoje Lietuvoje gyvenantis britų fotografas Richardas Schofieldas surengė parodą „The Kaunas Requiem“, kurioje buvo eksponuojamos per Holokaustą žuvusios Leibos ir Aniutos Varšavskių šeimos nuotraukos.

Už surinktą informaciją apie pastatą dėkojame Kauno V. Kudirkos viešajai bibliotekai!

Šaltiniai:

Šančių sinagoga. Žydų istorijos ir kultūros paminklai Kaune [internetinis žinynas].

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

E. Ovčarenko / 15min.lt nuotraukos, 2020 m.