Taubės-Feibės Elšteinienės namas

Daugelis anuomečiame Kaune išdygusiu pastatų, priklaususių žydų užsakovams, suprojektuotiems žydų kilmės architektų ar projektuotojų, bendrame to meto kontekste išsiskirdavo savo modernumu, artumu tarptautinėms architektūros madoms. Gal todėl ir šis, bauhauzišką namą-kubą primenantis statinys, vos tik pastatytas, buvo premijuotas „už gražiausią gyvenamojo namo fasadą“. Kartu tai rodė didelį to meto visuomenės estetinį išprusimą ir siekį jį dar labiau lavinti.

Lakonišką eksterjero kompozicija sukurta kontrasto principu. Bagrindinį baltą, vienodu ritmu siaurais langais sudalytą tūrį gaubia tamsiu tinku ri gulsčiomis įrėžomis išskirta asimetrinė plotmė. Įdomu ir tai, kad pagal pirminį namo projektą jam siekta suteikti daugiau išraiškingumo – kampinėjepastato dalyje, dabar paremotoje kolona, buvo planuojama papuošti skulptūra. Tačiau pasirinktas racionalesnis variantas – vietoje skulptūros atsirado kolona, remianti pristatyto papildomo trečiojo aukšto balkoną.

Pirmame ir trečiame aukštuose buvo numatyta po du kompaktiškus trijų kambarių butus, antrame – didesni savininkų apartamentai. Todėl, veikiausiai, trečiojo aukšto atsiradimą taip pat lėmė rentabilumo siekis. Namo savininkės sutuoktinis Mozė Elšteinas buvo parfumerijos ir kosmetikos parduotuvės Laisvės alėjoje savininkas. Sovietmečiu nacionalizuotame name veikė Vykdomojo komiteto įstaigos, o šiandien čia įkurdintos darbinės Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje patalpos.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!