V. Vaidoto namas

Lito krikštatėvio namas

Vaclovas Vaidotas – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 1919 m. jis dirbo Valstybės kontrolėje, o 1921– 1922 m. laikotarpiu buvo Steigiamojo Seimo ekonominės komisijos sekretoriumi. Būtent dirbdamas šioje komisijoje jis pasiūlė pavadinimus naujai atsiradusiai Lietuvos nacionalinei valiutai Litui ir smulkiajai, t. y. šimtajai jo daliai – centui. V. Vaidotui kilo mintis valiutos pavadinimą susieti su Lietuva. Savo prisiminimuose jis rašė, jog pirmosios trys Lietuvos raidės užsienio kalbose prasideda vienodai – „LIT“. Prie šio skiemens pridėjęs galūnę „as“, jis ir sukūrė žodį „litas“. Tiesa, panašiu metu (lito pavadinimas svarstytas 1922 m. rugpjūčio mėn.) jau buvo pradėjęs cirkuliuoti Latvijos latas. O tai, žinoma, taip pat galėjo įkvėpti pinigą pavadinti litu. Vis dėlto šis siūlymas iš karto palankiai sutiktas nebuvo. Per pirmąjį komisijos balsavimą dėl pinigo pavadinimo daugumą balsų surinko „auksinas“. Prireikė antrojo balsavimo, o prieš jį V. Vaidotas aktyviai agitavo visus balsuoti už „litą“ ir daugumą įtikino. Galutiniame balsavime „litas“ laimėjo. Eidamas Seimo nario pareigas, V. Vaclovas dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ administratoriumi. Dalyvavo įkuriant akcinę „Varpo“ bendrovę Kaune.

1938 m. Lito monetos.

1939 m. V. Vaidotas Kaune, K. Donelaičio gatvėje pasistatė 4 aukštų namą. Dideli pirmojo aukšto langai su atskirais įėjimais išduoda, kad šis namo aukštas buvo numatytas komercijai – 3 krautuvėms. Likusioje namo dalyje įrengti 7 butai. Namas santūrus, laiptuoto pavidalo. Kompoziciškai, veidrodiniu principu, atkartoja kaimynystėje esančio namo pavidalą. Funkciškai atskiras pirmasis aukštas pažymėtas karnizo juosta, likusios namo dalies fasadas lygus ir plokščias, skirtingo aukščio namo tūrius su vienodais gyvenamųjų patalpų langais skiria mažesni, vienodo dydžio laiptinės langai.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, namas buvo nacionalizuotas. Namo savininko V. Vaidoto bute apsigyveno iš Maskvos atsiųstas Kauno miesto burmistras M. Kariaginas. Baigiantis karui, 1944 m. Vaidotų šeima pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, o nuo 1949 m. apsigyveno Toronto mieste, Kanadoje.

Už surinktą informaciją dėkojame L. Užomeckiui („Kauno detalės“).

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!