Žilvinas Rinkšelis
2018 18 gruodžio
Judraus prospekto pašonėje esantis gyvenamasis namas ne veltui atkreipia daugelio, pro šalį keliaujančiųjų, dėmesį. Savo plastika ir dekoratyvumu jis išsiskiria iš kitų Kauno tarpukario modernizmo pastatų ir, apskritai, nėra labai būdingas pakankamai santūriai Lietuvos architektūros tradicijai. Maža to, dėka sąmoningų ir smalsių jo gyventojų, šiandien vis daugiau sužinome apie šio išskirtinio namo ne mažiau turtingą ir įdomią istoriją.
2018 14 gruodžio
Pašto ir telefonų stoties kaimynystė nebuvo atsitiktinė. Modernizuojant paštą, prireikė ir modernios telefonų stoties, galinčios aptarnauti vis didėjantį abonentų skaičių ir automatizuoti sujungimo procesą. Mobiliųjų abonentų karta iki šių dienų gerokai išaugo, jai greitas susisiekimas mobiluoju telefonu tapo visiškai įprastu dalyku, o senieji telefonai tapo muziejiniais eksponatais.
2018 14 gruodžio
Kauno karininkų ramovė – tai vienas reikšmingiausių, mūsų dienas pasiekusių, tarpukario architektūros liudijimų, iki mūsų dienų išlaikiusių nepakitusią funkciją, mažai pakitusią autentiką, įdomus ne tik išraiškinga architektūra, bet ir ypatingu turiniu.
2018 10 gruodžio
1931 m. pastatytas Kauno centrinis paštas – vienas reikšmingiausių tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros objektų, architekto Felikso Vizbaro šedevras, kuriame elegantiškai dera tarptautinis modernizmas ir tautinio stiliaus dekoro elementai.
2018 10 gruodžio
Tarpukario Kaunas tapo ne tik šalies kultūriniu, politiniu ir ekonominiu centru, bet ir didžiule statybų aikštele. Šiandien tiek daug ir dažnai girdime apie tarpukario Kauno architektūrą, tačiau ne mažiau reikšmingos jų statytojų pavardės, dažniausiai lieka tik tai įamžinančiose lentelėse ant pastatų sienų. Brolių Ilgovskių atvejis yra ir pavyzdys, ir išimtis.
2018 7 gruodžio
Obelynė – bene garsiausia Tadą Ivanauską menanti vieta, o tokių išties daug. Lengviau nei jas visas išvardinti, yra suskaičiuoti, o skaičiuojant ir pasimesti, begaliniame nuopelnų bei įdomių biografijos faktų kiekyje, kurį po savęs paliko garsusis gamtos profesorius. Jo palikimas jungia kartas, laikmečius ir tyko kone už kiekvieno kampo. Jo atminimui įamažinti „Ivanauskella“ praminta net nauja vabzdžių gentis.
2018 7 gruodžio
Prakutęs statybų bendrovės „Mūras“ bendrasavininkas Romanas Polovinskas 1932 metais pasistatė didelį gyvenamąjį namą miesto centre. Verslininko statusas, požiūris į naujoves, panašu, natūraliai padiktavo ir pastato projekto autorių – išraiškingos ir plastiškos architektūros pastatą suprojektavo savitu kūrybos braižu pasižymėjęs modernistas Arnas Funkas. Prabangus pastatas turėjo dviejų boksų garažą uždarame kieme, liftą. Pirmojo aukšto patalpos, išsiskiriančios dideliais vitrininiais langais, buvo skirtos komercijai – numatyta kirpykla ir dvi krautuvės. Vieną jų ilgą laiką nuomojosi lietuvių studentų vartotojų bendrovė „Studentai“. Name taip pat įsikūrė ir pati „Mūro“ bendrovė. To meto spauda netruko jo praminti „rangovo Polovinsko rūmais“ – čia apsigyveno ir pats Romanas su žmona Nina, o taip pat ir kiti plačios giminės nariai. Kiekviename pastato aukšte suprojektuota po du butus – šešių ir keturių kambarių.
2018 7 gruodžio
Amžininkai žavėjosi šio pastato formomis: „Prekybos, pramonės bei amatų pastato kilnus ir skaidrus stilius simbolizavo tų trijų materialinės veiklos šakų polėkį į aukštesnes, kilnesnes formas Merkūro tarnybos santykiuose ir laisvam tarpusaviam lenktyniavime“ (I. Šeinius „Raudonasis tvanas“, 1940).
2018 7 gruodžio
„Geležinis vilkas“, geležinkeliai, metalu kaustytos durys ir technoestetikos įkvėptas aptakusis „streamline“ dizainas – tiesiog metalu užgrūdinta sąjunga! Ką bendro ji turi su šiuo pastatu? Esmės požiūriu – nieko, nebent ne mažiau atkaklų ir tvirtą šių namų savininką, simboliškai įkūnijusį visus šiuos komponentus po vienu stogu.