Žilvinas Rinkšelis
2020 13 gruodžio
Šio namo sunku nepastebėti. Jis tartum nedidelė moderni rožinė pilaitė, patraukia praeivių akis. Priekinis fasadas apvaliai lenktas, primena pasakišką bokštą. Įspūdį sustiprina grakščiai išbrėžtos horizontalios linijos, didingi paradiniai laiptai ir viršuje esanti „karūna”. Tai buvęs Jono Garunksčio namas, statytas 1933 metais, architektas – Teodoras Reingardas.
2020 13 gruodžio
Atviras ir kviečiantis užeiti. Buvęs majoro, Lietuvos karininkų ramovės šeimininko Jokūbo Dagio namas. Pastatytas 1939 metais, architektas – Kazimieras Sienkevičius. Keturšlaitis stogas, linija pabrėžti, tvarkingai išdėstyti langai ir durys, vedančios tiesiai į gatvę.
2020 13 gruodžio
Aukštaičių gatvėje stovi 76-uoju numeriu pažymėtas rausvas namas. Jis čia jau nuo 1939 m., projekto autorius – architektas Kazimieras Sienkevičius. Nedidelis, vieno aukšto gyvenamasis namas su palėpe ir charakteringu, aptakiai lenktu turėklu priekyje, prie įėjimo. Tai buvęs Bronislovos ir aviacijos kapitono, generalinio štabo pulkininko leitenanto Narcizo Ferencų namas.
2020 13 gruodžio
Namas, kuriame 1927–1940 metais įsikūrė Italijos ambasada priklausė statybų bendrovės „Mūras“ savininkui, verslininkui Romanui Polovinskui. To meto turtuoliui priklausė ir daugiau reikšmingų nekilnojamojo turto objektų: daugiabutis gyvenamasis namas miesto centre, vasarnamis su kavine ir vila Kulautuvoje.
2020 13 gruodžio
Akcinės bendrovės „Ragutis“ namas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste. Jame persimaišo monumentalumas ir elegancija. Naujai interpretuotus barokinius elementus papildo tautiniai motyvai: tulpių pynės, besileidžiančios erkerių kraštais, liaudies drožinių imitacijos palangėse ir plokštumose tarp aukštų „pakabinta“ „Ragučio“ atributika.
2020 7 gruodžio
Po ilgų dešimtmečių tylos, 1987-aisiais ant Parodos kalno, kartu su Mažuoju ąžuolynu ėmė mirguliuoti ir raudonų plytų mūras. Tikras (architektūros) riteris – architektas Boleslovas Zabulionis ant kalvos įkurdino pilį su aukštu bokštu, tiesa ne gynybai – o knygų saugojimui.
2020 6 gruodžio
Pirmasis Lietuvos aklųjų institutas duris atvėrė 1928 metais. Reikšminga šios švietimo įstaigos data laikomi ir 1937-ieji, kuomet buvo pastatytas modernus ir naujas instituto pastatas. Į jį iš senojo medinio pastato persikėlė instituto administracija, klasės, bendrabutis. Projekto autorius – žymus to meto mokyklų, visuomeninių ir privačių pastatų projektuotojas architektas Stasys Kudokas.
2020 6 gruodžio
Tarpukariu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atsiradę architektūros objektai įdomūs ne tik savo istorija, bet ir skirtingais funkciniais tipais. Gelžbetonio arkų laikomas tiltelis virš vandens tiesia vieną pagrindinių sodo takų, o taip pat yra vienas iš dviejų patekimų į tvenkinyje esančia salą su nameliu.
2020 3 gruodžio
Mūrinį dviejų aukštų namą pagal Moisiejaus Segalovskio projektą Marta Engelman ėmėsi statyti 1911 metais, sklypą šioje valdoje nusipirkusi iš ankstesnio jos šeimininko Antano Rabašausko. 1912 metais namas jau buvo apgyvendintas ir išnuomotas. Pastačius jį, pastatai uždarė vidinį kiemą, į kurį nuo šiol buvo patenkama per bromą, jame užveistas sodelis.