Žilvinas Rinkšelis
2020 30 birželio
Iš pažiūros, vieno stambiausių kooperatyvų Lietuvoje, turėjusio labai didelę reikšmę nepriklausomos Lietuvos ekonomikai biuras tuometinėje sostinėje, atrodo kiek kuklokai. Ypač lyginant jį su „Pažangos“ arba „Pienocentro“ bendrovių biurais Laisvės alėjoje. Vis dėlto, „rūmai“ laikyti tikra Vytauto prospekto puošmena.
2020 30 birželio
Buvęs Marijos ir karininko vyresniojo leitenanto Simono Narušų namas. Panašu, kad namas statytas keliais etapais – ankščiausiai pastatyta trijų aukštų pastato dalis, kurios projektą paruošė A. Novickis, o vėliau namas praplėstas užstatant ketvirtajį aukštą, kurį suprojektavo A. Gordevičius.
2020 30 birželio
Buvęs Elenos ir inžinieriaus, pašto valdybos inspektoriaus, vėliau vicedirektoriaus Vlado Paulikonių namas. Pastatytas 1929 m. Projekto autorius architektas Leonas Ritas.
2020 30 birželio
Buvusi Kauno rusų gimnazija pastatyta 1925 m. už lėšas, surinktas iš tautinės bendruomenės ir gautas iš Lietuvos valstybės. Sklypas statybai buvo išskirtas nuo XIX a. vid. stačiatikiams skirtos Kauno senųjų kapinių dalies. Šią dalį išsinuomojo mokytojų draugija „Mokslas-Šviesa“. Pastatą suprojektavo A. Gordevičius.
2020 29 birželio
Antrųjų maldos namų atsiradimas buvo tiesiogiai susijęs su Įgulos soboro perdavimu katalikams ir Lietuvos kariuomenei. Naujosios cerkvės projektą parengė architektas A. Frykas, o ji pastatyta 1935 m. Architektūrine prasme ji įdomi tuo, kad čia pabandyta ne tiesiogiai sekti Rusijos cerkvių statybos tradicijomis, o jas savaip interpretuoti.
2020 29 birželio
1930 m. pastatytą kino teatrą „Forum“ suprojektavo architektas K. Reisonas. Pastatas išsiskyrė modernistinės architektūros elementais ir pateisino gero kino teatro vardą. Filmams garsinti buvo įsigyta geriausia aparatūra, pasamdytas „simfoninis orkestras“ (taip spaudoje buvo pavadintas seanso metu grojęs dešimties instrumentalistų ansamblis).
2020 26 birželio
Modernistiniais Kauno miesto vartais dažnai tituluojama gatvių sankryžą priešais Geležinkelio stotį įrėmina du architektūriškai išraiškingi, tačiau, deja, šiandien apleisti pastatai. Vienas jų – buvęs „Locarno“, vėliau „Lozanos“ viešbučio pastatas. 1930 m. sklypą nusipirko Amerikos lietuvis Kazimieras (Kazys) Pocius, pateikęs prašymą statyti trijų aukštų namą.
2020 26 birželio
Maisto produktų pramonė tarpukariu buvo dominuojanti Lietuvos pramonės šaka. Pirmasis mėsos eksportui tinkamas bekono fabrikas Kaune imtas statyti 1922 m. Fabriko projektą, pagal anglų užsakymą, parengė vokiečių architektas R. C. Weissigas. Tai buvo tipiško bekono fabriko pavyzdys, sutelktas pagal pagrindinę technologinę ir kompozicinę ašį – geležinkelio atšaką. Išilginį planą lėmė ir linijinė gamybos technologija.
2020 26 birželio
Modernėjančios ir gausėjančios statybos Lietuvoje skatino ir statybinių medžiagų pramonės plėtrą bei modernizaciją. Viena iš Lietuvos atsilikimo statyboje priežasčių buvo plytų trūkumas. 1923 m. buvo įkurta didžiausia ir moderniausia, aukštos kokybės plytas ir čerpes gaminusi bendrovė „Palemonas“, kurios plytos ir čerpės buvo naudojamos ir daugelio Kauno mūrinių pastatų statyboms.