Žilvinas Rinkšelis

Buvęs inžinieriaus Stasio Radzevičiaus namas, Tulpių g. 22, 1928 m. Projekto autorius inž. Stasys Radzevičius. Name 1939–1944 m. gyveno sociologijos profesorius Vytautas Kavolis.

Kaune egzistuoja ne viena modernizmo architektūros „sala“, kurioje krūvon spiečiasi po kelis panašiu laikotarpiu išdygusius pastatus, o kai kur jie formuoja ištisas gatvių išklotines. Nemažiau įdomu ir tai, kad vienur šias salas projektavo skirtingi architektai, o kai kur, vienas prie kito, glaudžiasi po kelis ir daugiau to paties projektuotojo nubraižytų namų. Nors 87-uoju numeriu pažymėto namo autorystė nėra patvirtinta, manoma, kad tai galėtų būti Leono Rito darbas.

Namas įdomus ne tik pakankamai santūria ir „švaria“ architektūra, kurią sukūrė tautinio stiliaus interpretacijas mėgęs architektas Feliksas Vizbaras, bet ir savo dvilypiu pavidalu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šonais jungiasi du skirtingi namai, tačiau tai vienu numeriu pažymėtas to paties savininko keliabutis kotedžas.

Šis modernistinis statinys atsiliepia į priešais stovinčių Teisingumo ministerijos rūmų formą bei lenktu fasadu, orientuotu į gatvių sankirtą, pabrėžia reprezentacinę šios sankryžos reikšmę. Pastatą projektavęs Ciuricho Aukštosios politechnikos mokyklos absolventas inžinierius Noachas Beras Joffe turėjo atsižvelgti į trikampės formos sklypą bei vietos reljefą (kylanti E. Ožeškienės gatvė).

Ketvirtojo dešimtmečio Žaliakalnio rajonui būdingas namas – dviejų aukštų keliabutis kotedžas. Tačiau nors šiuo laikmečiu pastatų dekoratyvumas ėmė užleisti vietą modernizmo ir racionalumo estetikai, tai nebuvo taisyklė, šiame name vis dar galima įžvelgti kuklias reminiscencijas ir į klasiką.

Bene pirmuoju kultūrinės veiklos židiniu pokario Kačerginėje tapo 1945 metais duris atvėrusi skaitykla. Kaip ir šiandien, bibliotekoje rengtos parodos, literatūriniai vakarai, skaitytojų konferencijos ir knygų aptarimai. Tiesa, ilgą laiką biblioteka neturėjo normalių patalpų, todėl dažnai kraustėsi iš vienos vietos į kitą, kol 1971 metais biblioteka įsikūrė jaukiame mediniame name.

Advokato Alberto Ošlapo ir jo žmonos Antaninos nuosavybiai priskirtinas namas buvo pastatytas 1938 metais, o jo projekto autoriumi tapo Prisikėlimo bažnyčios kūrėjas, architektas Karolis Reisonas. Prieš tai šeima gyveno dabartinės Totorių gatvės pabaigoje. Kol kas sunku pasakyti, ar šeima valdė du namus, ar vis dėlto iškeitė žavią Žaliakalnio atšlaitę į šurmulingą miesto centrą.

Vydūno alėjos namų eilėje, kuri atsisukusi stebi Ąžuolyno šlamėjimą, stovi Stasio Kudoko suprojektuotas nuosavas, 51-uoju numeriu pažymėtas Monikos ir Juozo Naujalių namas. Pastatą Lietuvos muzikos patriarchui, kompozitoriui, vargonininkui ir chorvedžiui 1934 metais suprojektavo žymus to meto architektas Stasys Kudokas.