Žilvinas Rinkšelis
2019 3 vasario
Yra toks posakis: „Nėra nieko laikinesnio už amžiną“. Jis puikiai tinka trumpam Mykolo Sleževičiaus (1882–1939) asmenybės nupasakojimui. Tai buvo žmogus, prie valstybės vairo stojęs kritiniu momentu, laikinai perkėlęs jos sostinę į Kauną, čia pasistatęs namą, čia, galiausiai, ir miręs 1939 m. Bet apie viską nuo pradžių.
2019 3 vasario
Ar žinojote, kad šio namo savininkui teko gerai pavargti, kad galėtų jį tokį aukštą pasistatyti? Vienu turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonių vadintas advokatas Kazimieras Škėma užsakė išraiškingos architektūros gyvenamąjį namą, kuris pagrįstai gali būti tituluojamas Putvinskio gatvės puošmena.
2019 3 vasario
Tai viena moderniausių to meto privačių ligoninių buvo ne tik gydomi vidaus ir nervų ligų ligoniai, bet ir gyveno pats savininkas. Butas ketvirtajame pastato aukšte su atvira terasa rekreacijai, atveria vieną gražiausių Naujamiesčio panoramų.
2019 3 vasario
Anuomečiai teritoriniai ginčai, nesaugi ir besikeičianti šalies ir regiono geopolitinė situacija, skatino valstybę rūpintis savo saugumu ir nelikti ginklavimosi procesų nuošalyje. „Ginklavimosi trūkumams pašalinti“ 1935 m. buvo įsteigta ginklavimosi laboratorija, iki mūsų dienų išlaikiusi autentišką išvaizdą ir pirminę taikomojo mokslo ir tyrimų veiklą.
2019 3 vasario
Veržliai išsišaunančius Žemės ūkio rūmus suprojektavo juose įsteigto Statybos skyriaus vedėjas Karolis Reisonas. Kartu su greta esančiu gyvenamuoju namu, šie rūmai formavo architektūrinius vartus į pramonės ir žemės ūkio parodų kalną.
2019 3 vasario
Būtų klaidinga tapatinti medicinos fakulteto pastatą su mirtimi. Tačiau be jos papasakota rūmų atsiradimo ir raidos istorija paprasčiausiai būtų nepilna. Nepretenduojame į išsamų istorijos aprašymą, atrinkome tik pačias reikšmingiausias detales. Ir jos nebūtinai liūdnos – vienos jų mažų mažiausiai vertos detektyvo, kitos – pažymėtos modernizacijos iššūkiais.
2019 3 vasario
Sklypo gilumoje pasislėpęs namas dažnai stokoja praeivių dėmesio, tačiau galėtų drąsiai papuošti bet kurios centrinės miesto gatvės veidą. Trijų aukštų mūro namą su mansarda ir rūsiu 1932 m. pasistatė Julija ir Stasys Matjošaičiai. Pastatą suprojektavo architektas A. Gordevičius.
2019 3 vasario
„Kas bus Europos krepšinio nauji čempionai?“ Šis klausimas 1939 m. pavasarį sumirgėjo Lietuvos laikraščių antraštėse ir nerimu suspaudė širdis tūkstančiams sirgalių. Gegužės 21–28 d. jie būriais traukė į dažais kvepiančią Sporto halę, atidarytą Kauno Ąžuolyne Trečiųjų Europos vyrų krepšinio pirmenybių proga“ (Giedrė Jankevičiūtė, „Optimizmo architektūra Kauno fenomenas, 1918–1940“).
2019 3 vasario
„Lietuvos Lloydas“ – reikšmingas administracinės paskirties pastatas Kaune. Jo vertę didina dar ir tai, kad tarpukariu Kaune privačios bendrovės nuosavas biuras vis dar buvo nedažnas reiškinys.