Adresas: Sausio 13-osios g, 1, Sitkūnai, Kauno rajonas
Architektas J. Kova-Kovalskis
Pastatyta 1940 m.
Adresas: Sausio 13-osios g, 1, Sitkūnai, Kauno rajonas
Architektas J. Kova-Kovalskis
Pastatyta 1940 m.
Sitkūnai – nedidelis vidurio Lietuvos lygumų miestelis, kurį išgarsino čia esanti radijo stotis. Kiekvienas šiame miestelyje gyvenantis žmogus buvo vienaip ar kitaip susijęs su ja, kiekvienas iš jų daugiau arba mažiau žino ir Lietuvos radijo istoriją. Radijas Lietuvoje pradėjo veikti 1926 metų birželio mėnesį, o pirmoji radijo stotis buvo įrengta Žaliakalnyje, Kaune. Tačiau jau po dešimtmečio, 1936 metais, Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas tarptautinis konkursas naujosios stoties įrengimui.
Keliolika kilometrų už Kauno, drėgnoje ir molongoje vietoje, idealiai tinkančioje radijo antenų įžeminimui, 1936 metais pradėta statyti moderniausia Lietuvoje radijo stotis, galingesnė, nei iki tol veikusi Kaune. Pastatus pavesta projektuoti Jonui Kovai-Kovalskiui. Už antenų stiebų įrengimą buvo atsakinga prancūzų bendrovė „S.F.R“, įrenginėjusi ir senąją radijo stotį Kaune, o 1938 m. buvo pasirašyta sutartis su siųstuvą turėjusia pagaminti anglų bendrove „Standard Telephones and Cables Ltd.“ Prie stoties buvo statoma ir atskira elektrinė, galėjusi aprūpinti stotį energija nepriklausomai nuo kitų mieste buvusių elektros stočių. Pastarosios įrengimas buvo pavestas šveicarų bendrovei „Sulzer“ – stoties galingumas buvo numatytas iki 600 Kw. Stoties aprūpinimu vandeniu buvo pastatytas ir vandentiekio bokštas. Įdomus šio objekto atributas – atviri lauko baseinai, pirmiausia atlikę siųstuvų aušinimo funkciją, bet kartu naudoti ir kaip dekoratyvinis elementas – juose įrengti fontanai ir apgyvendintos žuvelės.
Nuotraukų šaltinis: Babtų seniūnijos puslapis.
Trumpųjų bangų siųstuvą buvo numatyta įrengti 50 Kw galingumo, o vidutines bangas transliuoti 120 Kw – tam buvo ketinama pastatyti du 240 m. aukščio bokštus. 1939 metais stoties ir elektrinės pastatai jau buvo baiginėjami įrengti, tačiau 1940 metais numatytą atidarymą sustabdė dėl karo taip ir neatkeliavusi dalis įrangos iš Anglijos. Ant šlaito link Nevežio buvo numatyta įrengti ir stoties darbuotojų gyvenvietę. Taip ir nepradėjusi veikti radijo stotis buvo apgriauta 1944 metais besitraukiančios vokiečių kariuomenės ir pradėjo funkcionuoti tik 1950 metais, o 1952 metais pastatyti trys metaliniai bokštai antenoms.
Nuotraukos autorius K. Mikalauskas, 2009 m. Šaltinis: efoto.lt
Didelį vaidmenį Sitkūnų radijo stotis suvaidino ir 1991 metų sausio įvykių metu. Kaip dėl Valstybės perversmininkų veiksmų nutrūko Lietuvos radijo laidų transliacija, – prabilo Sitkūnai. Transliacija tęsėsi iki ryto, vėliau prabilo ir Kauno studija. Tomis dienomis siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvą žodį.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Už suteiktą informaciją dėkojame Sitkūnų radijo stoties darbuotojams ir bendruomenei!
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
P. Tautvydo Laurinaičio ir Ž. Rinkšelio nuotraukos.