VDU Botanikos sodas

Botanikos sodo teritorija slepia daug įdomių dalykų. Bet pirmiausia būtina apžiūrėti Aukštosios Fredos dvaro rūmus, kurie priklausė Juozapui Godlevskiui, Garliavos įkūrėjui, Garliavos ir Veiverių bažnyčių fundatoriui. Dvaro teritorijoje, kuri 19 a. pabaigoje buvo išpirkta, įsikūrė Rusijos caro kariuomenės padalinys, imti tiesti keliai ir geležinkelio linijos, statomi Kauno tvirtovės statiniai, komendantūra. Įrengtos Fredos kapinaitės, pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė.

Toliau einame į patį Botanikos sodą. Tai ypatingas peizažinio stiliaus parkas, įkurtas 19 a. antroje pusėje, jame esantys tvenkiniai sudarė apverstų didžiųjų raidžių G ir J kompoziciją. Tai – dvaro įkūrėjo J. Godlevskio inicialai. Toks didikų įsiamžinimo būdas yra bene vienintelis žinomas visoje Lietuvoje. Šiuo metu G ir J formų įžiūrėti beveik neįmanoma, dėl daugiau nei per šimtmetį pasikeitusios tvenkinių formos.

Botanikos sodą kaip mokslo įstaigą Lietuvos prezidento A. Stulginskio įsaku 1923 m. įkūrė Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės mokslininkas, pakviestas dirbti Lietuvoje. Jis iš pradžių buvo Lietuvos universiteto, o paskui VDU  Gamtos katedros vedėjas, botanikos sode norėjęs sukaupti augalų pavyzdinę kolekciją. Čia buvo atliekami ir įvairūs augalų tyrinėjimai, bandomuosiuose sklypuose.  Botanikos sodo pasididžiavimas – oranžerija. Ją projektavo architektai, pakviesti iš Vokietijos, Dresdeno, todėl ji yra panašaus stiliaus, kaip ir Dresdeno paveikslų galerija. Karo metais sodas buvo perduotas Lietuvos mokslų akademijos žinion, o 1992 m. grąžintas VDU rektoriaus Algirdo Avižienio pastangomis. Netoli botanikos sodo apsigyveno ir nemažai atkurtojo VDU dėstytojų.  Botanikos sodas ir dabar džiugina lankytojus augalų kolekcijomis,  dažnai vykstančiais įvairiais  kultūriniai ir edukaciniais renginiais.

Ritos Pauliukaitienės tekstas

Šaltiniai: VDU Botanikos sodo svetainė ; Apie Fredą. Wikipedia