Gydytojo V. Kuzmos privati ligoninė ir namas
Žydų sveikatingumo namai „OZE“
2019 14 kovo
Gydytojų namas
2019 14 kovo
Medikų šeima
Kauno tarpukario šviesuolių, gydytojo Vlado Kuzmos ir jo žmonos Elenos Taraškevičiūtės-Kuzmienės, meilės istorija prasidėjo ligoninėje. Juos suvedė pašaukimas gydyti žmonės, todėl nenuostabu, kad medikų šeimoje išaugo dvi medicinai atsidavusios dukterys: gydytoja Liuda ir farmacininke tapusi Vida. V. Kuzma buvo vertinamas dėl novatoriškų idėjų medicinoje, jis specializavosi chirurgijoje – operavo greitai, meniškai, abiem rankomis ir buvo vienas gabiausių chirurgų to meto Lietuvoje. V. Kuzma mediko profesijai paskyrė visą savo laiką ir jėgas, jis už privačiai atvykstančių liginių gydymą imdavo mažiau pinigų, nei kiti medikai, o menininkus, dvasininkus ir kultūros žmones gydydavo nemokamai, nes juos ypač gerbė. Savo darbui pasišventęs gydytojas nepamiršdavo ir neturtingųjų – juos taip pat apsiimdavo gydyti nemokamai. Jis buvo pirmasis gydytojas Lietuvoje, kuris 1923 m. atliko kraujo perpylimo operaciją, sukūrė originalų skrandžio operavimo būdą, tyrė onkologijos ir kitų sričių ligas, buvo pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose kongresuose.
Greta mediko darbo V. Kuzma dirbo švietėjišką darbą – 15 metų dėstė Lietuvos universitete bendrąją chirurgiją ir savo patirtį perdavė ne vienam talentingam studentui. Kaip teigia V. Tumasonis, prof. V. Kuzma nepaprastai daug dirbdavo, praktiškai septynias dienas per savaitę, nuo nakties iki nakties:
„Aš dažnai eidavau į jo privačią ligoninę asistuoti operacijoms. Bent 2–3 kartus per savaitę. Profesorius kartais pradėdavo operuoti 3 val. nakties ir baigdavo darbą savo ligoninėje 8 val. ryte“ (cituota iš V. Zykas 2014: 211).
Prof. Kuzma, vienas populiariausių gydytojų Lietuvoj : [M.Ginsburgo šaržas].
Sekmadienis. 1933, bal. 9 (Nr. 15). Šaltinis: Kauno apskrities viešosios bibliotekos virtuali paroda „Šimtmečio herojai gamtos, technikos mokslų, verslo srityse“, 2018 m.
Gydytojų namas
1934 m. nupirktame gražiame sklype pradėjo dygti architekto S. Kudoko suprojektuotas gydytojų Kuzmų namas. Kadangi V. Kuzma daug dirbo – buvo gydytojas ir universitete dėstė bendrąją chirurgiją, namo statyba, rūpesčiai, jo įrengimas nugulė ant žmonos Elenos pečių. Pastato pusrūsyje buvo virtuvė ir kitos pagalbinės patalpos bei samdinių kambariai. Pirmame aukšte buvo prašmatnus šeimininkų butas, ligonių laukiamasis ir daktaro kabinetas. Antrame V. Kuzma įrengė 10 lovų ligoninę, kuri pradėjo veikti 1938 m. Gydytojų namas turėjo savitą aurą, kurią prisiminimuose apie dėdės šeimą pasakoja Regina Kuzmaitė-Norkevičienė:
„Man visada atrodė, jog tas namas, tas butas turi kažkokią ypatingą aurą, paliktą Dėdės atminimo, kuriamą Dėdienės. Toji aplinka gerokai varžydavo, versdavo pasitempti, neprasilenkti su etiketo taisyklėmis“.
Paskutinė iš Kuzmų šeimos name gyveno dukra Vida, kuri stengėsi išsaugoti tėvų aurą ir prieškarinį interjerą. Tačiau po jos mirties apie tai, kad namas priklausė Kuzmų šeimai, primena tik 2002 m. atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Šiame name 1937–1942 m. gyveno ir dirbo chirurgas profesorius akademikas Vladas Kuzma“ (skulptorius Stasys Žirgulis).
Robertos Šukauskaitės ir Tomos Valušytės tekstas
Šaltiniai:
„Iškiliausias tarpukario kaunietis: stebukladarys baltu chalatu“, Kauno diena, 2011 m.
Kupčinskas, L. „Vladas Kuzma“, Lietuvos mokslų akademija (LMA).
Kuzmaitė-Norkevičienė, R. „Kauniečiai Kuzmos“, Lietuvos Aidas.
Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų ir turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2019 m.