Žydų sveikatingumo namai „OZE“

Visuomeniškas rūpestis bendruomenės sveikata

Pavadinimas OZÈ (išvertus iš rusų kalbos – opšestva zdravochranenija jevrejev) – tai žydų sveikatos apsaugos (sveikatingumo) draugijos trumpinys. Žydų gydytojų ir visuomenininkų iniciatyva, ši draugija buvo įkurta 1912 m. Sankt Peterburge. OZE gimė kaip pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – gerinti žydų sveikatą Rusijoje ir Rytų Europoje. Tuo metu žydai kentė persekiojimą, nepriteklių, prastai maitinosi, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, dėl  to radosi daug  ligų ir sveikatos problemų, kaip kad: džiova, tuberkuliozė, utėlės ir t.t. Draugijos nariai suprato, jog saugant ir stiprinant bendruomenės sveikatą, reikia aktyviai veikti sveikatinimo srityje, tačiau ne tik gerinant infrastruktūrą ir gydymo sąlygas: steigiant gydymo įstaigas, daug dėmesio skiriant kovai su užkrečiamosiomis ligomis, motinos ir vaiko sveikatai, žydų našlaičių fizinei reabilitacijai, tačiau ir atliekant bendrąjį visuomenės higienos ir sveikatingumo švietimą: buvo edukuojami nepasiturintys miestų ir kaimų gyventojai, raginama laikytis švaros, buvo skaitomos paskaitos, spausdinami ir dalinami įvairūs leidiniai. Ypatingai daug dėmesio buvo skiriama vaikų ir jaunimo sveikatinimui: kurtos vasaros sanatorijos, poilsio stovyklos, vykdyta labdara maisto produktais, kad vaikai mokyklose būtų pavalgę, prižiūrimi gydytojų. OZE veikla ypatingai suaktyvėjo po I Pasaulinio karo. Lietuvoje pirmasis centras įkurtas Vilniuje 1918 m. Po kelerių metų šios sveikatinimo įstaigos buvo atidarytos Kaune, Panevėžyje bei kituose miestuose.

Nežinomas autorius. Kauno žydų sveikatos apsaugos draugijos „OZE“ vaikų treniruotė. Iš dešinės – grupės vadovas L. Mirskij. VGŽIM f 2083, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, www.limis.lt ©

Sveikatingumo ir kultūros namai bendruomenei

Šie OZÈ sveikatingumo namai D. Poškos gatvėje buvo pastatyti 1926 m. Šio išskirtinės architektūros pastato projektas nebuvo originalus. Statybos technikas Grigorijus Mãzelis pasinaudojo vokiečių architektų Krečmerio ir Šragenheimo brėžiniais. Tas pats Mãzelis metais anksčiau Kaune suprojektavo ir Žydų banką. Pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje pastatytas pastatas, neturintis ryšio su vietinėmis architektūros tradicijomis, ne tik Senamiesčio, bet ir bendrame miesto kontekste atrodė išties originaliai. Aplink daugiausia nedideli mediniai namai, o čia – iš įvairių tūrių sukomponuotas modernistinis pastatas be dekoro ir dar ploščiu stogu!

Nežinomas autorius. Kauno žydų sveikatos apsaugos draugijos „OZE“ vaikai treniruotėje. Stovi grupės vadovas – L. Mirskij. VGŽIM f 2079, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, www.limis.lt ©

Išskirtinumo pastatui suteikia puscilindrio formos atviras prieangis su arkine išpjova, per kurią patenkame į pastatą. Arkų motyvai atsikartoja ir viršuje esančiuose languose, per kuriuos šviesa patenka į didžiąją salę. Prieš užeinant vidun galima pasigrožėti prieangio grindyse išklotomis korio formos metlacho plytelėmis. Įdomu tai, kad įprastai jos būdavo naudojamos viduje, tačiau, šiuo atveju, stogelis apsaugo plyteles nuo kritulių, todėl nepabijota pamėginti jų kloti ir išorėje. Plytelės ir šiandien geros būklės, puikiai išsilaikiusios.

Nežinomas autorius. Kauno žydų sveikatos apsaugos draugijos „OZE“ merginų treniruotė. Iš dešinės – grupės vadovas L. Mirskij. VGŽIM f 2082, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, www.limis.lt ©

Svarbiausia ir centrinė viso pastato patalpa viduje – gimnastikos salė. Kitos patalpos, išskyrus ambulatoriją, buvo pagalbinės, skirtos gimnastikos salės reikmėms. Gimnastika čia užsiiminėjo tiek vyrai, tiek moterys, tiek ir vaikai. Nuo 1928 m.  ši salė buvo pritaikyta ir kino filmų peržiūroms. Buvo rodomi filmai higienos ir švietimo temomis. Šioje salėje taip pat vyko bendruomenės susirinkimai, įvairūs kultūriniai renginiai, todėl nenuostabu, kad ši bendra erdvė kažkiek primena sinagogą. Istorinės nuotraukos liudija, kad dar vienu unikaliu to meto atributu Lietuvos kontekste tapo ir plokščio stogo išnaudojimas sporto užsiėmimas. Tarsi geriausiuose ikoniniuose modernizmo pavyzdžiuose, kur plokščias stogas tampa ne tik penktuoju pastato fasadu, bet ir vieta, kurioje galima treniruotis, šildytis tiesioginiuose saulės spinduliuose ar kitaip leisti laiką. Šiandien pastate įsikūręs sporto medicinos centras.

Tekstą parengė Eglė Rudzkytė

Šaltiniai: 

LRT laida „Stop juosta“. Maršrutas nr. 57 – Tautinių mažumų gyvenimas.

„OZE“ sveikatos namų pastatas. Kultūros vertybių registro byla. 

G. Volbikaitė, OZE draugijos Simono Frumkino sveikatos namai (D. Poškos g. 1). goda in kovne [asmeninis tinkliaraštis], 2019-08-11. 

M. Beizer, OZE. The Yivo Encyclopedia of Jews in Eastern Europe.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2019 m.