Mašiotų šeimos vasarnamis „Mašiotynė“

Pušyno kampelis, vadinamas „Mašiotyne“

Tarpukariu klestėjęs Kačerginės kurortas vasaromis buvo gausiai lankomas ne tik poilsio ištroškusių miestiečių, bet ir tapęs lietuvių inteligentų vasaros susibūrimo vieta. Nemuno kaimynystė ir neaprėpiami pušynai savo žavesiu paviliojo ir pedagogą, matematiką Joną Mašiotą. Grįžęs iš Rusijos, nuo 1919 metų jis mokytojavo Marijampolės gimnazijoje. 1922 metais studijavo matematiką Berlyno ir Ciuricho universitetuose. Vėliau dirbo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, o 1943 metais buvo paskirtas vyresniuoju mokytoju Vilkijoje. 1936 metais Jonas kreipėsi į architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, prašydamas suprojektuoti nuolatiniam gyvenimui tinkamą namą Kačerginėje, o 1937 metais, kartu su sutuoktine Veronika, apsigyvena naujajame name.

„Vyresni kačerginiečiai prisimena pavėsinėje rašantį ir su vaikais bendraujantį, visų meiliai „Pasakų seneliu“ vadinamą rašytoją Praną Mašiotą. Šis pušyno kampelis bei sodyba ir šiandien pagarbiai vadinami „Mašiotyne“.

Mašiotai – garsi Lietuvos giminė, kurioje nuo pat tautinio atgimimo laikų, gausu aktyvių visuomenės veikėjų, pedagogų, kultūros ir mokslo puoselėtojų. Jono Mašioto tėvas Pranas (1863–1940) buvo visoje Lietuvoje didžiai gerbiamas pedagogas bei rašytojas. Jo mokinys V. Landsbergis-Žemkalnis taip atsiliepė apie savo mokytoją: „Mokytoją Praną Mašiotą labai mylėjo ir gerbė mokytojai ir mokiniai. Visados jis buvo geros nuotaikos, besišypsantis.“ Taigi, atsidėkodamas savo mokytojui, architektas suprojektavo gyvenamąjį namą Kaune ir Jono tėčiui Pranui, kuriame jis gyveno nuo 1929 iki 1940 metų.

Atminimas, virtęs „Pasakų parku“

P. Mašiotas garsėjo kaip vaikų rašytojas, literatūros vadovėlių autorius, visuomenės ir kultūros veikėjas. Nuo 1929 metų išėjęs į pensiją, P. Mašiotas atsidėjo literatūrinei kūrybai ir vertimams. Jo kūrybinis ir mokslinis palikimas – per 150 knygų vaikams, taip pat matematikos, fizikos, rašybos vadovėlių parengimas pradinėms ir vidurinėms mokykloms. Tarp šių darbų ir tokie vaikų literatūros klasika tapę kūriniai, kaip „Guliverio kelionės“, „Robinzonas Kruzas“ ir kiti vertimai. P. Mašiotas pas sūnų Kačerginėje praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Čia stovėjusioje pavėsinėje rašytojas dirbo gerėdamasis panemunės gamta, primindavusia jam gimtuosius Pustelninkus.

Po 1990 metų, P. Mašioto anūkė B.Mašiotaitė-Kronienė, iš tėvo Jono paveldėtą vasarnamį ir maždaug 1 ha žemės sklypą Kačerginėje padovanojo miesteliui su sąlyga, kad vasarnamis būtų ir toliau prižiūrimas ir jame bus puoselėjamas Mašiotų atminimas. 2002 metais savo veiklą Kačerginėje pradėjo Prano ir Jono Mašiotų atminimo puoselėtojų draugija, puoselėjanti kultūros paveldą ir parkelyje prie namo įkūrusi rašytojo „Pasakų parką“, kuriame atgimsta įvairūs autoriaus herojai. Draugija čia organizuoja vaikų kūrybines stovyklas ir kartu su miestelio bendruomene kuria „Mašiotynės“ ateities vizijas.

Gabrielės Balaševičiūtės tekstas

Šaltiniai:

Už surinktą ir pasidalintą informaciją dėkojame P. Mašioto anūkei B. Mašiotaitei-Kronienei!

Ar žinote su šiuo nameliu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio, 2018 m. nuotraukos.