Evangelikų reformatų bažnyčia

Dvi Kauno miesto sesės

Kauno Evangelikų reformatų bažnyčia pradėta statyti 1937 m. pagal Karolio Reisono projektą. Tačiau šis bažnyčios projektas nebuvo pirmasis. Keletu metų anksčiau, reformatų bendruomenės maldos namams, numatytiems Ožeskienės gatvėje 41, projektą sukūrė Vaclovas Michnevičius. Architektas, kurdamas bažnyčią, vadovavosi neogotikos principais, tačiau, matyt, nugalėjo racionalumas bei taupumas, todėl buvo nutarta Evangelikų reformatų bažnyčios projektavimą patikėti Lietuvoje apsigyvenusiam latvių architektui K. Reisonui. Jis tuo metu ėjo Kauno miesto vyriausiojo inžinieriaus pareigas ir jau buvo suprojektavęs Kauno Prisikėlimo baziliką. Šis faktorius ir lėmė šių dviejų bažnyčių panašumą, dėl kurio jos buvo pramintos sesėmis.

Evangelikų Reformatų bažnyčios projektas. Architektas K. Reisonas. Nuotraukos šaltinis: „Kauno atvirukai 1918-1940“, Vilnius: Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka, 2001.

Evangelikų reformatų bažnyčia buvo pritaikyta prie sklypo ir jį supančios aplinkos. Ji kompaktiška, lakoniškų ir apibendrintų formų, tačiau tai nesumažina didingumo ir veržlumo įspūdžio, kurį suteikia masyvus bokštas su siaurais vertikaliais langais. Šventovės pagrindinei erdvei buvo skirtas antrasis aukštas. Šios erdvės prieigose esantis arkinis langas bažnyčiai suteikia puošnumo. Pamaldų vietą iš abiejų pusių supa daugybė vertikalių langų, per kuriuos besiveržianti šviesa erdvei suteikia jaukumo ir šilumos.

Baigiamieji statybos darbai apie 1947 m. Nuotraukos šaltinis: Kauno miesto savivaldybės archyvas.

Ši bažnyčia, pradėta statyti dar tarpukario Lietuvoje, turėjo tapti svarbiu Evangelikų reformatų bendruomenės simboliu, tačiau tam sutrukdė prasidėjusi Lietuvos okupacija. Naujojoje šventovėje taip ir neįvyko pamaldos. Okupacijos laikotarpiu, bažnyčia buvo paversta alaus ir tabako sandėliu. Vėliau ji tapo milicijos mokyklos sporto sale ir valgykla. Bažnyčioje rengti pamaldas buvo leista tik nuo 1992 m., tačiau ir tuomet ji dar nepriklausė Evangelikų reformatų bendruomenei – joje pamaldos vykdavo „svečio“ teisėmis. Tai truko iki 2019 m., kuomet oficialiai Evangelikų reformatų bažnyčios pastatas buvo perleistas šiai religinei bendruomenei. Netolimoje ateityje planuojama bažnyčios rekonstrukcija, tikėtina, grąžins pelnytą vieno iš šios gatvės simbolių grožį.

Tomos Valušytės tekstas

Šaltiniai: 

P. Tautvydas Laurinaitis, Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė. 

„Seimas vienbalsiai pritarė Kauno reformatų bažnyčios grąžinimui“. Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios interneto svetainė. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

E. Kniežausko („Kauno diena“), 2017 m. ir Ž. Rinkšelio, 2020 m. nuotraukos.