Šv. Elzbietos seserų kongregacijos vienuolynas

Šv. Elzbieta – karalaitė globojusi nuskriaustuosius

XIII a. gyvenusi Šv. Elzbieta buvo Vengrijos karaliaus duktė. Nuo vaikystės ji pasižymėjo ypatinga meile Dievui ir gailestingumu vargšams, ligoniams ir apleistiesiems. Gyvendama prabangioje ir dvasiniam gyvenimui nepalankioje dvaro atmosferoje, šv. Elzbieta surasdavo laiko maldai, įvairiems apsimarinimams. Labai dažnai atsisakydavo puošnių drabužių, papuošalų. Kartą bažnyčioje, įsižiūrėjusi į nukryžiuotąjį Jėzų, nusiėmė nuo galvos auksinę karūną. Praėjus vos keliems metams po jos mirties, ji buvo paskelbta šventaja. Šv. Elzbieta ypač mylima Vengrijoje ir Vokietijoje, kur ji laikoma pranciškonų Trečiojo ordino – tretininkų pirmtake.

Seserys elzbetietės Kaune

Seserys elzbetietės Lietuvoje atsirado po I pasaulinio karo, Lietuvos prezidento A. Smetonos žmonos ponios Z. Smetonienės rūpesčiu. 1925 m. iš Karaliaučiaus į Kauną atvyksta trys seserys vokietės. Jos apsigyveno pas benediktines. Slaugė ligonius namie, rūpinosi vargšais. Laikui bėgant atsirado ir lietuvaičių, norinčių įstoti į šią Kongregaciją. Kaune seserys dirbo Šv. Luko ligoninėje, kuri priklausė gydytojui A. Gyliui.

Kaune gyvenančios Šv. Elzbietos kongregacijos seserys neturėjo savo namo. Būtinai reikėjo statyti vienuolyną, kuriame visos seserys galėtų gyventi vienuoliškai po vienu stogu. 1931 m. liepos 6 d. ponia Marcelė Mačiulytė, prelato Jono Mačiulio–Maironio sesuo, Vilkaviškio kurijai padovanojo savo žemės sklypą, apie 0,5 ha su mediniu namu bažnyčios reikalams. Ponios Marcelės sąlyga buvo, kad dovanotam žemės sklype Kurija pastatytų bažnytėlę su Šv. Onos altoriumi. To negalint įvykdyti, dovanotas turtas turi būti panaudotas katalikiškiems švietimo bei labdaros tikslams. Kurija jai padovanotą turtą išnuomojo Šv. Vincento Pauliečio draugijai, kuri čia įkūrė vaikų prieglaudą – darželį. 1939 m. rugpjūčio 25 d. Vilkaviškio kurija tą sklypą padovanojo Šv. Elzbietos seserų kongregacijai. Tuomet seserys pradėjo ruoštis vienuolyno statybai.

Modernus vienuolyno namas

Vienuolyno namo projektą parengė architektas K. Reisonas. Statyba vyko labai sparčiai: iki 1939 metų Šv. Kalėdų trijų aukštų namas pastatytas iki stogo. 1940 m. birželio 15 d. užėmus Lietuvą bolševikams, neįrengtas vienuolyno namas nacionalizuotas. Okupacijos laikotarpiu čia buvo įsikūrusi pradinė mokykla. 1963 m. kilus gaisrui mokykla buvo uždaryta ir septynerius metus namas stovėjo tuščias. Po septynerių metų buvo padarytas remontas, įkurti kultūros namai bei biblioteka veikė iki 1990 metų. Sovietmečiu seserys gyveno atskirai, savo butuose, dirbo ligoninėse bendrosios praktikos slaugytojomis. Atgavus nepriklausomybę, seserų elzbietiečių namas buvo grąžintas vienuolyno nuosavybėn. Tai nėra uždaras vienuolynas, ekskursijos priimamos iš anksto susitarus.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltinis: Šv. Elzbietos seserų kongregacija

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2019 m.