„Pienocentro“ pastatų kompleksas

Tikriausiai, reto M. K. Čiurlionio ir Karaliaus Mindaugo gatvių sankryžos keliautojo akys praslysta neaprėpdamos greta stovinčio kvartalo pastatų. Deja, retas, tikriausiai, ir beprisimena įdomią jų istoriją. O ji išties verta dėmesio. Senasis „Pienocentro“ bendrovės pastatų kompleksas – vienas unikaliausių industrinio tipo tarpukario modernizmo paveldo objektų ne tik mieste, bet ir Lietuvoje. Stovintis ankstyviausiojo Kaune – Karmelitų – pramonės rajono vietoje.

 

„Pienocentro“ šaldytuvas, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: Vytauto Didžiojo garbei. 1430–1930. Kaunas, 1936. Prieiga per internetą: Laikinosios sostinės architektai. Kauno apskrities viešosios bibliotekos virtuali paroda. 

 

Centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“ buvo įkurta 1927 m. Pagrindiniu sąjungos tikslu buvo siekis apjungti visas kooperatines pienines, skatinti ir modernizuoti pieno gamybą, organizuoti pieno produktų tiekimą vidaus ir užsienio rinkose. Šiandieninis kompleksas atspindi tarpukariu veikusios organizacijos kultūrinį lygį ir ekonominį potencialą. 1939 m. „Pienocentro“ prekės sudarė net 20 proc. viso Lietuvos eksporto. Buvo didžiuojamasi, kad bendrovė ne tik modernizavo pieno pramonę, bet ir Lietuvos architektūrą, kryptingai orientavosi į modernizmą.

 

„Pienocentro“ centrinė pieninė, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“. 1927–1936. Kaunas, 1936. Prieiga per internetą: Laikinosios sostinės architektai. Kauno apskrities viešosios bibliotekos virtuali paroda. 

 

1934 m. buvo pradėti komplekso projektavimo darbai. Jis buvo vystomas palaipsniui, todėl pastatai statyti skirtingu metu, o prie jų projektavimo dirbo ne vienas žymus Kauno architektas: B. Elsbergas, V. Landsbergis-Žemkalnis, J. Kova-Kovalskis, inžinierius: A. Prapuolenis, T. Prijalgauskas, A. Rozenbliumas. Kompleksą sudarė: šaldytuvas, kiaušinių sandėlis, centrinė pieninė su administraciniu pastatu bei garažais, vaisių ir sulčių fabrikas „Sodyba“.

 

„Pienocentro“ centrinė pieninė, XX a. 4 deš.  Nuotraukos šaltinis: Lietuvos literatūros ir meno archyvas, F.81, Ap.1, B.1451, L.45.

 

Pirmaja komplekso kregžde tapo 1935 m. suprojektuotas šaldytuvas. Jis buvo skirtas žuviai (įrengtas betoninis baseinas žuvų laikymui), kiaušiniams ir obuoliams sandėliuoti. Metais vėliau, pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pradėtas statyti, analogų Lietuvoje neturėjęs centrinės pieninės pastatas, todėl jo įrangos ir pastato projektas buvo pirktas iš danų, kurį vietos architektas modifikavo ir priderino prie šalia stovinčio kaimyno. Pieninės pastatas buvo tiražuojamas daugelyje to meto leidinių. 1938 m., greta šaldytuvo, pastatytas naujas architekto J. Kovos-Kovalskio sukurtas kiaušinių sandėlis. Bendru ir savaip interpretuotu visų trijų komplekso pastatų akcentu tapo trijų pjūklo pavidalo segmentų stogai. Pastarojo pastato atveju, architektas J. Kova-Kovalskis taip pat pabandė pastatui suteikti viduramžių Hanzos sandėlių asociaciją. Tais pačiais metais pastatytas paskutinysis komplekso akcentas – vaisių sulčių fabrikas „Sodyba“. Jo projekto autoriais tapo V. Landsbergis ir A. Prapuolenis, o monolitinio gelžbetonio konstrukcijas kūrė inžinierius A. Rozenbliumas.

 

Vaisių ir sulčių fabrikas „Sodyba“, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: „Naujoji sodyba“, 1940 m. balandžio 5 d. (Nr. 7). Prieiga per internetą: Laikinosios sostinės architektai. Kauno apskrities viešosios bibliotekos virtuali paroda. 

 

„Pienocentro“ bendrovės veikla tapo itin reikšmingu Lietuvos ekonomikos ir žemės ūkio kultūros kėlimo veiksniu, skatinusių ir modernizmo idėjų plėtrą. Per visą gyvavimo laikotarpį, šis pastatų kompleksas architektūrine prasme liko beveik nepakitęs. 2010 m. buvo nuspręsta rekonstruoti pagal pirminę paskirtį nebenaudojamą kompleksą, pritaikant jį šiuolaikinio gyvenimo ir verslo reikmėms. Komplekso teritorijoje atsirado naujų pastatų. Tačiau unikalus pramonės architektūros kompleksas liko išsaugotas. Dalis senųjų pastatų savo konversijos eilės laukia iki šiol.

Vytauto Dičiūno tekstas

Šaltiniai: 

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.

I. Vizgirdaitė, Kauno kvartale – industrinės istorijos tęsinys. SA.lt, 2018-10-05.

A. Smolienė, Kauno industrinis kvartalas atgimsta. Kauno diena, 2015-02-06.

Pienocentro centrinės pieninės pastatų kompleksas. Kultūros vertybių registras. 

 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

Ž. Rinkšelio, 2020 m. nuotraukos.