Visuomenės veikėjo ir tarnautojo J. Vanago-Simonaičio namas
Maironio antkapis – mauzoliejus
2020 19 gruodžio
4-oji pradžios mokykla
2020 19 gruodžio
Aktyvus valstybės veikėjas ir tarnautojas
Juozas Vanagas-Simonaitis buvo aktyvus visuomenės veikėjas ir valstybės tarnautojas, prisidėjęs ir prie statomos Lietuvos Respublikos pamatų. Jis buvo dabartinės Žemės ūkio ministerijos pirmtakės Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos buhalterijos skyriaus vadovas, šias pareigas ėjęs visą ministerijos gyvavimo laikotarpį, tvarkęs Žemės ūkio rūmų ūkinius ir personalo reikalus. Visuomeninei veiklai J. Vanagas-Simonaitis daugiausiai nusipelnė savo dalyvavimu įvairiose draugijose, budamas vienu iš jų steigėjų, pirmininkų arba aktyviausių rėmėjų. Šios draugijos rūpinosi Lietuvos ateities vizionierių ir kūrėjų – Aukštųjų mokyklų lietuvių studentų reikalais; Pirmojo pasaulinio karo metu iš etninės Lietuvos į Rusijos imperijos gilumą pasitraukusių lietuvių padėties gerinimu bei sąlygų grįžti gimtinėn sudarymu; tarptautinės savitarpio pagalbos telkimu; Pasaulio lietuvius vienijančių ir tarpvalstybinius ryšius stiprinančių ir gilinančių renginių organizavimu. J. Vanagui teko dirbti ir diplomatinį darbą – 1920 metais jis buvo Lietuvos atstovybės Maskvoje reikalų vedėjas ir vienas derybininkų, pasirašant taikos sutartį tarp Lietuvos ir Tarybinės Rusijos.
J. Vanagas Simonaitis prie savo namo Perkūno alėjoje, XX a. 5 deš. Iš asmeninio J. B. Žurauskienės archyvo.
Kuklus, bet puošnus viengungio namas
Gyvenamasis namas prestižinėje miesto vietoje – Perkūno alėjoje. Pagal žymaus tarpukario architekto S. Kudoko projektą namas pastatytas 1935 m. Pastatui panaudota tuo metu dar ne itin paplitusi statybinė medžiaga – baltos silikatinės plytos. Dekoratyvumo ir gyvumo namui suteikia su balta namo spalva kontrastuojančios raudonų plytų juostos, aukštą dvišlaitį stogą dengiančios „marselio“ tipo čerpės ir medinės, dvivėrės, pirmojo aukšto langus įrėminančios žalsvos langinės. Visi keturi namo fasadai skirtingi ir įdomūs. Šiandien jau neprieinamas šoninis fasadas turi mezonino balkoną-lodžiją su kolonėlėmis. Jo kairėje, pirmame aukšte buvo numatyta dideliu langu įstiklinta „oranžerija“. Aktyvaus visuomenės veikėjo ir valstybės kūrėjo namas tarpukariu buvo tapęs inteligentų ir bičiulių susibūrimo vieta. Namuose lankydavosi dailininkas A. Žmuidzinavičius, rašytoja I. Simonaitytė, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis.
Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Juozo Vanago-Simonaičio namas. Kultūros vertybių registro byla.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotrauka, 2020 m.