Maironio slapyvardžiu pasivadinęs Jonas Mačiulis laikytinas vienu žymiausių naujųjų laikų Lietuvos istorijos asmenybių. Kunigas, profesorius ir XIX bei XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, ar antruoju Lietvos himnu tituluojamą „Lietuva Brangi“, buvo ir vienas tautinio atgimimo vedlių.
Maironis savo namų kieme Kaune, 1929 m. Nuotraukos šaltinis: „Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: Maironis“. Vilniaus galerija, 2020 m. spalio 21 d.
Būsimas kunigas gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, Pasandravio kaime, Raseinių rajone. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, nemenką ir reikšmingą gyvenimo dalį prelatas praleido Kaune. 1873 metais jis įstojo į Kauno gimnaziją (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija). Ją beigęs, studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. Po studijų grįžo atgal į Lietuvą, įstojo į Kauno kunigų seminariją, vėliau pats joje dėstė ir tapo rektoriumi. 1922 metais įkūrus Lietuvos universitetą (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas), tapo Moralinės teologijos katedros vadovu. Jam suteiktas universiteto garbės daktaro vardas.
Prie Maironio kapo seserys Pranciška ir Marcelė Mačiulytės, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Žymus, žmonių mėgstamas ir gerbiamas kunigas, gavęs prelato titulą, po mirties buvo palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos rūsyje. Praėjus penkiariems metams po Maironio mirties, prie Pietinės bazilikos sienos buvo pastatytas monumentalus antkapis – mauzoliejus. Jo kūrėjais tapo žymių to meto kūrėjų duetas – architektūrinę dalį atliko Stasys Kudokas, o skulptūrinę – Bernardas Bučas.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Atidarytas Maironio antkapis, „Lietuvos aidas“, 1937-07-01, Nr. 289.