Pedagogo J. Dereškevičiaus namas

Išvaizdus mokyklų inspektoriaus namas

XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje didesnioji dalis Kauno mieste statomų trobesių vis dar buvo mediniai. Įvairiuose miesto istoriniuose rajonuose išliko apie 2000 tokių pastatų. Vienas tokių, išskirtinės architektūros, Minties Rato gatvėje stovintis dviaukštis medinis namas. Keliabutį namą sau ir nuomai pasistatė Žaliakalnio pradžios mokyklos vedėjas, pedagogas Jonas Dereškevičius, pagal 1928 metais parengtą techniko Igno Gastilos projektą.

Buvęs Švietimo ministerijos inspektorius Seinų, Augustavo ir Suvalkų apskritims, vienas iš Lietuvos kariuomenės ir lietuviškų mokyklų agitatorių Seinų krašte, 1929 metais J. Dereškevičius buvo paskirtas vienos iš Kauno pradinių mokyklų direktoriumi. Pasak pedagogo dukters Algės Dereškevičiūtės, tėvas labai norėjo turėti savo nuosavą namą. Paėmęs banko paskolą, jis pasistatė keturių butų namą. Antrojo aukšto bute su balkonu gyveno paties mokytojo šeima, kiti butai buvo išnuomoti už 100 litų mėnesinį įkainį.

Namas, nors ir kuklus, bet išraiškingas. Šeimininko buta žymi namo antrojo aukšto kampe pakabintas balkonas, būdingas ir itin paplitęs mūriniuose to meto modernizmo pastatuose. Visa pastato kompozicija išcentruota: balkono pastogę karūnuoja trikampis frontonėlis su saulės spindulius primenančiu langeliu, kairiojon namo pusėn pastumta ir pagrindinio įėjimo veranda. Namo kambarius šviesa aprūpina dideli, originaliai sudalinti langai.

Pedagogo J. Dereškevičiaus namas tarpukariu. Algės Dereškevičiūtės privataus archyvo nuotrauka. Šaltinis: Archimedė: Kauno medinės architektūros duomenų bazė. 

Jautrumas tėvų sukurtai aplinkai

Šiandien name tebegyvena ir juo rūpinasi Jono Dereškevičiaus dukra Algė. Jos dėka ir rūpesčiu, namas išlaikė pirmapradį vaizdą ir daugybę autentiškų detalių: išlikę autentiški laiptai, baltai dažytų lentelių lubos, smulkieji eksterjero elementai. Šeimininkės atvirumo dėka restauruoti du dvigubi vieno kambario langai. Darbus atliko patyrę medžio meistrai Laimonas Bartkus, Romas Valantis ir Kęstutis Cikanas, tuo pačiu su restauracijos procesu supažindinę ir langų restauracijos mokymų dalyvius. Juos organizavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija kartu su VšĮ „Kultūros paveldo akademija“.

Paprastai, tokių namų likimas būna niūrus – jie nyksta apleisti, savininkams nepajėgiant tinkamai jų restauruoti. Pati Algė šmaikščiai save vadina elgeta milijoniere. Visi mano, kad turėdama dviejų aukštų 10 kambarių namą prie pat Ąžuolyno, jaukioje Žaliakalnio gatvelėje, ji yra turtuolė.

„Nesugadinau namo, nes neturiu tam pinigų“,– teigia Algė. „Aišku, net ir turėdama pinigų aš savo namo negadinčiau. Labai vertinu senienas, praėjusių kartų pastangas“. Pasak jos, „tėvas buvo valdingas, neleido name nieko perdaryti be jo žinios, o pro langus švilpiantį vėją vadino puikia ventiliacija“.

Anksčiau visuose butuose stovėjo krosnys, tad patalpas prišildydavo, o sovietmečiu krosnis išgriovė ir įvedė dujinį šildymą. Mirus tėvams, kol bute radiatoriai nebuvo susprogę, Algė su globotine migruodavo į vieną iš dviejų butų, priklausomai nuo to, iš kurios pusės pučia vėjas. Beje, reiklaus tėvo dėka mūsų dienas pasiekė ir dar vienas tarpukario laikų artefaktas – pats tikriausias, 1917 metų gamybos „Dodge“ markės automobilis! Į Lietuvą jis atkeliavo 1920 metais. Keletą metų buvo naudojamas viename iš valstybės departamentų. 1926 metais varžytinėse už 2000 Lt šį automobilį įsigijo Kauno apskrities mokyklų inspektorius Jonas Dereškevičius, kuriam automobilis buvo reikalingas tarnyboje, inspektuojant apskrities mokyklas. Vėliau gavęs pastovų darbą Kaune J. Dereškevičius nebesinaudojo automobiliu ir laikė jį garaže iki 1973 metų. Kauno Senųjų automobilių klubo nariai prikėlė šį „veteraną“ antram gyvenimui – 1973 metais rudenį dodžas dalyvavo pirmajame Lietuvos senovinių automobilių sąskrydyje Kaune. Šiandien jį galima išvysti Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijoje.

Medeinės Rainytės tekstas

Šaltiniai:

Jonas Dereškevičius (1891). Vikipedija.

V. Rupeikaitė, Medinuko savininkė – milijonierė su vargetos lazdele. „Kauno diena“, 2013-10-25. 

N. Lukšionytė, Minties Rato g. 24. Archimedė: Kauno medinės architektūros duomenų bazė, 2013. 

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.