M. Bruskienės namas

Daugiakultūris miestas

Carinės Rusijos metais Kaune lietuviai tik sudarė nedidelę dalį gyventojų. Net ir sukūrus Lietuvos Respubliką ir perkėlus sostinę iš Vilniaus, gyventojų sudėtis tautiniu aspektu išliko marga. Gausios žydų, lenkų, vokiečių, rusų bendruomenės turėjo savo organizacijas, švietimo įstaigas, maldos namus. Tokioje daugiakultūrinėje aplinkoje augo dailės, muzikos, literatūros talentai. Trumpu tarpukario laikotarpiu Kaune kūrė, gimė ar brendo ne vienas pasaulinį įvertinimą pelniusių menininkų. Vienas jų – žymus tapytojas ir skulptorius Arbit Blatas.

1908 metais gimęs Kaune, čia lankęs Kauno žydų realinę gimnaziją, jis mokėsi pas žymius to meto dailininkus Jokūbą Mesenbliumą bei Justiną Vienožinskį. Vėliau Arbit Blatas Mažąjį Paryžių iškeitė į Didįjį, tačiau net ir gyvendamas užsienyje dažnai lankydavosi Kaune apsistodamas tėvų namuose. Dailininkas 1932 metais įsteigė pirmąją Lietuvoje privačią dailės galeriją, kurioje eksponavo savo bei kitų jaunų menininkų darbus. Menininko tėvas Ilja prekiavo muzikiniais instrumentais. Pirmoji parduotuvė 1927 metais atidaryta Maironio ir Laisvės alėjos sankryžoje, o 1933-aisiais persikėlė į naują pastatą K. Donelaičio ir E. Ožeškienės gatvių kampe.

Namo projektas, 1933 m. Dipl. inž. N. B. Joffe. Šaltinis: LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 174, l. 5. Prieiga per internetą.

Namas, kaip Teisingumo rūmų atgarsis

Šis modernistinis statinys atsiliepia į priešais stovinčių Teisingumo ministerijos rūmų formą bei lenktu fasadu, orientuotu į gatvių sankirtą, pabrėžia reprezentacinę šios sankryžos reikšmę. Pastatą projektavęs Ciuricho Aukštosios politechnikos mokyklos absolventas inžinierius Noachas Beras Joffe turėjo atsižvelgti į trikampės formos sklypą bei vietos reljefą (kylanti E. Ožeškienės gatvė). Nuolydis šiaurinėje sklypo pusėje kompensuotas cokoline statinio dalimi. Kaip ir įprasta to meto miesto centre esantiems pastatams, pirmame aukšte įkurtos viešojo pobūdžio įstaigos: suapvalintame kampe buvo Jochelio Kagano gastronomijos parduotuvė, o K. Donelaičio gatvės pusėje Arbit Blato muzikos instrumentų salonas. Antrame namo aukšte Arbit Blatų šeima nuomavosi butą, trečiame gyveno pastato šeimininkai.

Pastato autorius, savininkai, nuomininkai buvo Lietuvos žydų bendruomenės nariai. Tauta palaikanti glaudžius tarpusavio ryšius, padedanti bei remianti vieni kitus ir šiuo atveju bendromis pastangomis statė ir naudojo pastatą. Antrasis pasaulinis karas kardinaliai pakeitė šių žmonių likimus, dalis jų prisiminimų atsispindės menininkų darbuose, dalis liko tik pastatų sienose.

Teksto autorius Aistis Zubas

Šaltiniai:

P. Tautvydas Laurinaitis, M. Bruskienės gyvenamasis namas Kaune. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė.

Malkės Bruskienės namas. Kauno žydų paveldas. Žinynas.  

M. Oniščik, Kaune – žymaus „Paryžiaus mokyklos“ menininko pėdsakai. Kauno diena, 2019-08-05.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!