J. ir S. Sližių namas

Nepavykęs bandymas įrengti terasą

Paprastų formų, kubo pavidalo namą su prie kairiojo šono prišlietu laiptinės tūriu 1931 metais pasistatė karininkas Jonas Sližys su žmona Sofija. Tai vienas ankstyviausių, po mokslų Italijoje grįžusio architekto Stasio Kudoko atliktų darbų Kaune. Tiesa, šio namo statybų istorija iliustruoja pavyzdį, kiek architekto darbas yra priklausomas nuo įvairių šalių ir interesų suderinimo ir kaip patvirtintas projektas statybų etape ar netrukus po jo gali kisti.

S. Kudoką pagrįstai galima laikyti vienu iš plokščių stogų projektavimo pradininkų Lietuvoje. Jam buvo nesvetimi Le Corbusier suformuluoti modernizmo principai, architekto braižui įtakos taip pat turėjo ir studijos Italijoje. S. Kudoko projektuotų pastatų stogus galima suskirstyti į keletą tipų: žemus šlaitinius ir visiškai plokščius, ant kurių įrengiamos terasos. Būtent pastarąjį principą architektas įgyvendino savo nuosavame name, V. Mykolaičio-Putino g. 11 ir tai padaryta ne veltui – nuo šlaite stovinčio namo stogo terasos atsivėrė nuostabūs slėnyje esančio miesto vaizdai. Tačiau projektuojant namus kitiems asmenims, kūrėjui tekdavo atsižvelgti ir į užsakovų nuomonę. Išlikę Statybų skyriaus dokumentai liudija kitokį Sporto g. 4-ojo namo statybų likimą.

P.P. J.: [Jokūbo] ir S. Sližiųmūrinio namo Sporto g-vėj 4 Nr. 4 projektas. Projektavo Dr. St. Kudokas. Fasadas. 1931 06 18. Šaltinis: KAA, f. 218, ap. 2, b. 7586, l. 13. Prieiga per internetą. 

Šiuo atveju, buvo pakoreguotas architekto pirminis sumanymas – ant plokščio stogo įrengti terasą. Tam pasipriešino namo savininkas karininkas Jonas Šližys teigdamas, kad plokšti stogai netinka vietinėms gamtinėms sąlygoms. 1936 metais gautas savininko prašymas uždengti stogu atviras terasas:

„Praktikoje pasirodė, kad tokios terasos labai jautrios mūsų klimato sąlygoms, nes žiemos metu nuo temperatūros skirtumų terasos paviršius suskildinėjo, karnizai apiro, o įsimetusi į perdengimus drėgmė naikina naujo pastatao išvaizdą ir patvarumą“.

Karininkas 1927–1940 metais dirbo Krašto apsaugos ministerijoje; 1935–1937 metais buvo ypatingųjų reikalų karininkas prie kariuomenės vado. 1937–1938 metais Jonas Šližys taip pat dirbo žurnalo „Kardas“ redaktoriumi. Prasidėjus Lietuvos okupacijai, iš kariuomenės buvo atleistas, tačiau iš gimtinės nepasitraukė. 1948 metais buvo nuteistas trims metams lagerio, tačiau 1951 metais ir vėl grįžo į Lietuvą.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

P. Tautvydas Laurinaitis, Jono ir Sofijos Sližių gyvenamasis namas. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė.

Jonas Sližys. Visuotinė lietuvių enciklopedija.

R. Juškienė, Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune. Kauno istorijos metraštis, 2006, Nr. 7. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.