Karininko V. Bandžiaus namas

Nuo gatvės nusisukęs, į laiptus atsigręžęs

Kiek neįprastos konfigūracijos namą, neabejotinai galėjusį papuošti reprezentatyvios V. Putvinskio gatvės išklotinę, 1932 metais pasistatė karininkas, kariuomenės maisto ir pašaro dalies tarnautojas, majoras Vladas Bandžius. Namo padėtį V. Putvinskio gatvės atžvilgiu lėmė savininko sklypas ir dar XIX amžiaus antroje pusėje susiformavęs užstatymas prie gatvės. Tiesa, namo padėtis iš esmės nebuvo niekuo bloga, išskyrus, nebent, kiek šykštesnius, kieman patenkančios saulės spindulius. Tačiau namo gyventojai galėjo mėgautis atokiau nuo gatvės esančia Žaliakalnio šlaito žaluma. Be to, neužstatytas namas ir šiandien atkreipia daugelio „Pompėjos“ laiptais kulniuojančių praeivių dėmesį.

Respektabilūs namo gyventojai

Šie namo aplinkos, estetiniai sumetimai, o gal ir vidaus patogumai, matyt, buvo įvertinti ne vieno šio namo gyventojo, o jų per nepriklausomybės laikotarpį būta daug ir įvairių. Šio namo atokumas nuo pašalinių akių galbūt tapo privalumu vidaus, odos ir venerinių ligų gydytojo Vytauto Velbuto pacientams. Name taip pat buvo įsikūrusi Žaliakalnio ambulatorija. Iš šio namo į darbą „Pienocentro“ pastate, Laisvės alėjoje buvo netoli žingsniuoti ir vienam iš garsiosios Muralių kirpyklos bendrasavininkui Kaziui Muraliui. 1930 metais po studijų Italijoje į Lietuvą grįžo perspektyvus ir jaunas architektas S. Kudokas, pakviestas dirbti Kauno savivaldybės architektu. Greitai tapęs populiariu ir užsakovų mėgiamu kūrėju, šiame paties suprojektuotame name S. Kudokas atidarė ir savo biurą.

Namas pasirodė patrauklus ne tik žinomiems to meto Lietuvos visuomenės veikėjams, bet ir užsienio atstovams. Name apsigyveno po 1938 metų diplomatinių santykių su Lenkija atnaujinimo į Lietuvą atsiųstas karo attache Kaune Leon Mitkiewicz, apie savo metus praleistus Lietuvoje palikęs atsiminimų knygą „Kauno atsiminimai“. Tiesa, po pralaimėto karo su Vokietija, Lenkijos pasiuntinybės Lietuvoje padėtis tapo neaiški, todėl negaudamas algos, pulkininkas turėjo apleisti šį 700 litų kas mėnesį kainavusį butą. Butą šiame name metais anksčiau buvo išsinuomavęs ir Vokietijo pasiuntinybės trečiasis sekretorius Walter J. Linthicum. Name gyveno ne tik pasiuntiniai, 1938–1939-aisiais čia veikė Argentinos konsulatas, užėmęs iki tol Sovietų Sąjungos prekybos atstovybės naudotas patalpas. dirbo konsulas Arnaldo Barsanti.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!

Argentinis konsulatas. Diplomatinis Kaunas [interneto svetainė].

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!