Žygiuojant neilga, tačiau laiptais į kalną prasitęsiančia V. Mykolaičio Putino gatve, mus pasitinka tikras architektūros gurmanų desertas – čia į vieną krūva susispietę žymių tarpukario architektų suprojektuoti namai, o buvę jų užsakovai ir šeimininkai, rodos, varžėsi tarpusavyje, kieno namas įmantresnis ir modernesnis. Pirmiausia, nuo parko pusės, gatvę įrėmina du architekto J. Pero modernistiniai grynuoliai: kairysis M. ir H. Domelų ir dešinysis J. ir Z. Glemžų namas. Kitame gatvių kampe stovi valstybės pareigūnų J. Norkaičio ir S. Stašio miestietiškas kotedžas, kurio įmantrias formas išraitė architektas A. Funkas. Keliais žingsniais arčiau, tik kitoje gatvės pusėje, išeksponuotas stovi dar vienas A. Funko kūrinys – gydytojo Povilo ir jo žmonos Genovaitės Stančių namas. To paties architekto braižą išduoda ir kituose pastatuose dažnai sutinkamas suapvalintų kampų motyvas.
Dviejų aukštų namas su kiekvienu lygiu tarsi atsitraukia nuo gatvės. Gatvės ir šlaito nuolydį kompensuoja aukštas, granitiniu tinku dengtas cokolis. Į gatvę žvelgia dviejų didelių pirmojo aukšto langų akys ir lyg nosis išsikišęs tambūro tūris. Deja, nemažiau išraiškingas antrojo aukšto vaizdas su laiku pakito labiausiai. Įstiklintas antrojo aukšto balkonas po stiklu paslėpė didžiulę, per visa namo ilgį besitęsiančią terasą ir išskirtinį caharkterį namui teikusias išraiškingas subtilias detales: siauros tambūro langų ertmės atsikartojo ne tik antrame aukšte, bet ir balkono turėkluose, o nuo tiesioginių saulės spindulių arba kritulių gyventojus dengė jaukios, ant kolonų paremtos pastogės. Kone identiškas pastato kampe suformuoto balkono su pastoge motyvas buvo įgyvendintas ir kitame Arno Funko suprojektuotame ir tuo pačiu metu pastatytame, kaimynystėje stovinčiame vidaus ligų gydytojo A. Milvydo name, Totorių g. 11.
P. ir G. Stančių namas, XX a. 4 deš. Nuotraukos šaltinis: www.miestai.net
Namą užsakė dantų ir burnos chirurgas, docentas Povilas Stančius. 1914 metais baigęs Sankt Peterburgo karo medicinos akademiją, jis tarnavo Rusijos kariuomenėje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, grįžęs į Lietuvą, jis stojo į Lietuvos kariuomenę, dirbo Karo ligoninėje Kaune. 1924 metais išėjo į atsargą, turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį. Nuo 1922-ųjų jis dėstė Lietuvos universitete (vėliau Vytauto Didžiojo universitete), 1925–1944 metų laikotarpiu buvo Stomatologijos ir dentiatrijos katedros bei klinikos vedėju. Gydytojas pirmasis Lietuvoje pradėjo praktikuoti burnos chirurgiją. Žurnale „Medicina“ paskelbė mokslinių darbų apie parodontozę, burnos ertmės anesteziją.
Artėjant antrai sovietinei okupacijai, gydytojas su šeima pasitraukė į Vokietiją. Dirbo Freiburgo universiteto Stomatologijos klinikoje, vėliau vadovavo Pabaltijo universiteto Medicinos fakulteto Stomatologijos skyriui. 1950 metais išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo gydytoju rezidentu.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Povilas Stančius. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio namo nuotrauka, 2020 m.