Adresas: Nepriklausomybės a. 7, Kaunas
Architektas nežinomas
Pastatytas 1930 m.
Maršrutai: Ambasados ir konsulatai – diplomatija Kaune
J. Puodžiukyno namas ir Norvegijos konsulatas
Inžinieriaus S. Radzevičiaus namas
2020 17 gruodžio
Pigių butų kolonija
2020 19 gruodžio„Visi po vienu stogu“
Tarpukariu daugelis verslių ar prakutusių kauniečių investavo į tikra aukso gysla laikinojoje sostinėje tapusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau domintis tarpukario pastatų istorijomis, ar klausant jų statytojų palikuonių liudijimų, ne kartą teko išgirsti, kad į keliabučius namus buvo įprasta investuoti ne tik dėl jų nešamo pelno. Ilgalaikėje perspektyvoje buvo tikimasi, kad jie taip pat galėtų tapti šeimos narių ar giminaičių susibūrimo ir gyvenimo vieta – „visi po vienu stogu“.
Namas Kaune, Nepriklausomybės a. 7, XX a. antra pusė. Šaltinis: KTU ASI archyvas.
Namą prestižinėje miesto vietoje su vaizdu į Soborą 1930-aisiais pasistatė Jurgis Puodžiukynas – Lietuvos Švietimo ministerijos tarnautojas, mokyklų inspektorius. Finansiškai statybą parėmė ir J. Puodžiukyno seserys, dirbusios Jungtinėse Amerikos Valstijose, su tikslu turėti vietą, į kurią visuomet galima sugrįžti. Tiesa, laikas parodė, kad šiems planams likimas nebuvo dosnus – prasidėjus sovietinei okupacijai, namas nacionalizuotas, o J. Puodžiukynui liepta „susiglaudinti“. Artejančio karo akivaizdoje, namo rūsyje taip pat buvo įrengta slėptuvė su vandens rezervuarais, tualetu ir apsauginėmis durimis.
Dar vienas likimo vingis – Po nepriklausomybės atgavimo pradėta nuosavybės atkūrimo procedūra, daugeliu atvejų nebuvusi nei džiugi, nei lengva abiems pusėms – ir buvusiems šeimininkams, ir pokariu šiuose namuose apsigyvenusiems naujakuriams. Turimomis žiniomis, šio namo turto atgavimo istorija nebuvo lengva dar ir todėl, kad procesui prasidėjus, šio namo paraiška pateikta viena pirmųjų.
Norvegijos konsulatas
Tarpukario Kaune trūko ne tik gyvenamojo ploto, bet ir reprezentatyvių patalpų mieste reziduojančioms užsienio pasiuntinybėms. Įdomu stebėti jų „keliones“ ir adresų kaitą Kaune, vos tik mieste išdygdavo naujesnis, prabangesnis ar modernesnis pastatas. Šis namas pateko į Norvegijos konsulato akiratį. Tačiau iš vienos vietos į kitą prieš tai kraustėsi ir ji.
Namas Kaune, Nepriklausomybės a. 7, XX a. antra pusė. Šaltinis: KTU ASI archyvas.
Norvegija Lietuvos vyriausybę de facto pripažino 1919 metais, o de jure – 1921-aisiais. Anksčiausiai šalies konsulatas Kaune buvo atidarytas 1923 metais ir įsikūrė adresu Laisvės al. 15, taip pat spėjo pabūvoti Kęstučio gatvėje, Rotušės aikštėje, o nuo 1933 iki 1940 metų rezidavo Nepriklausomybės aikštėje, J. Puodžiukyno name. Norvegijos garbės konsulais Lietuvoje anuomet yra buvę tokie žymūs valstybės veikėjai kaip valstybininkas Martynas Yčas (1923–1926) ar pirmasis Lietuvos universiteto rektorius, profesorius Jonas Šimkus (1926–1940). 2013 metais, namo gyventojų pastangomis, atidengta tai žyminti atminimo lenta.
„Ši atminimo lenta primena diplomatinių santykių istoriją. Pirmasis konsulas Jonas Šimkus buvo ir Prekybos, ir Krašto apsaugos ministras, ir universiteto rektorius. 1918 metais, atkūrus Lietuvos valstybę, šalies konsulatas buvo Helsinkyje. 1926 metais buvo nuspręsta, kad Norvegijai reikia atstovo Lietuvoje. Tada juo ir tapo J. Šimkus, kuris dirbo iki 1940-ųjų, nes okupavus Lietuvą konsulatas buvo uždarytas. Norvegijos ir Lietuvos diplomatinai ir prekybiniai ryšiai vis stiprėja“, – kalbėjo Norvegijos ambasadorius Leif Arne Ulland lentos atidengimo dieną.
Tarpukariu name įsikūrė ne tik konsulatas, čia veikė ir Malinauskienės skrybėlių dirbtuvė.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Šaltiniai:
Už suteiktą informaciją dėkojame namo gyventojui ir jo statytojų proanūkiui Vyteniui Miliušui!
Norvegijos garbės konsulatas. diplomatiniskaunas.lt
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.