Teisininko P. Brazaičio namas

Miestietiškas namo rūmas

Prabangų istoristinių formų namą tarpukariu pasistatė Teisingumo ministerijos generaliniu sekretoriumi ir Kooperacijos banko valdybos nariu buvęs Povilas Brazaitis. Tuo metu prabanga ir reprezentacija dažnai buvo išreiškiama naudojant platų klasikinių formų spektrą, o istorizmo tendencijos vis dar tebebuvo gajos ne tik architektūroje, bet ir užsakovų skonyje. Šiaip ar taip, išskirtinės architektūros namas, primenantis miestui adaptuotą užmiesčio dvarelį arba prabangią vilą, dėmesį patraukia iki šiol.

Povilas Brazaitis, Lietuvos Teisingumo ministerijos generalinis sekretorius, Kaunas. [1933 m.]. Nuotraukos šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 

Devynių kambarių vieno aukšto su mansarda namas pagal inžinieriaus A. Gordevičiaus projketą buvo pastatytas 1927 metais. Pastato išorę papuošė pusapvalė veranda su balkonu viršuje, puošnios kolonos, įvairių formų langai. Pastato išskirtinumą taip pat kuria tai, kad jame mes nerasime dviejų vienodų fasadų – iš kurios pusės bepažiūrėsi – jie visi skirtingi.

Pastatas Vydūno al. 3. Statybos data: 1925-27 m. Autorius: inž. A. Gordevičius. Buvęs savininkas: Teisingumo Ministerijos generalinis sekretorius Povilas Brazaitis. Nuotraukos šaltinis: Facebook.

Žynybinis Rašytojų sąjungos butas

Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas, paverstas komunaliniu, jame įrengti 7 butai. Visi namo gyventojai naudojosi vienu tualetu ir bendra virtuve. Vienu metu name buvo žynybinis Rašytojų sąjungos butas, jame gyveno vertėjas Valys Drazdauskas, vėliau – prozininkas Petras Venclovas, o taip pat poetas ir prozininkas Vidmantas Kiaušas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vieni iš namo gyventojų pamažu išsipirko visą turtą – namų rūpintis tapo lengviau. Neseniai jis buvo atnaujintas, sugražinant jam pirmapradį grožį. Dar smagiau yra tai, kad šiam namui Kultūros paveldo vertybės statusas nėra suteiktas, todėl jo atgimimu ir grožiu rūpinasi sąmoningi šeimininkai.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

V. Inytė, Kauniečių šeima atnaujino rūmus primenantį namą: pavydi ir kaimynai, ir buvę gyventojai. Lrytas.lt, 2020-11-18.

V. Terleckas, Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai, 1918–1940. Vilnius, 2001. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.