J. ir S. Matjošaičių namas

Kvartalo viduje „pasislėpęs“ namas

Trijų aukštų mūro namą su mansarda ir rūsiu 1932 m. pasistatė Julija ir Stasys Matjošaičiai. Pastatą suprojektavo architektas A. Gordevičius. Namas santūrus, tačiau pasižymintis laikmečiui būdingais atributais: dideliais langais ir suapvalintais pastato kampais. Pažvelgus į namo išorę, nesunku „išskaityti“ ir jo funkcinį zonavimą viduje: dideli, į pietų ir vakarų pusę atgręžti kiemo langai su skirtingo tipo balkonais yra skirti kambariams, o mažesni, į K. Donelaičio gatvę atgręžti langai – virtuvėms, tarnaičių ir vonios kambariams. Namo architektūroje išsiskiria pirmojo aukšto – buvęs namo šeimininkų butas su nedidele terasa ir laiptais, vedančiais į kieme esantį sodą. Įdomus iš šio aukšto erdvaus buto planas, aiškiai suskirstytas į privačią ir viešąją buto zonas, o taip pat turintis du atskirus įėjimus iš laiptinės. Vienas jų veda tiesiai į virtuvę ir tarnaitės kambarį, o per koridorių susisiekia su privačia buto zona – vonia, tualetu ir kambariais. Kitas įėjimas veda į holą, iš kurio patenkama į svečiams skirtas erdves arba darbo kabinetus. Abi zonos taip pat susisiekia tarpusavyje. Tai visiškai atitiko buto šeimininkų gyvenimo būdą ir poreikius: Stasys Matjošaitis buvo visuomenės veikėjas ir pedagogas, o jo žmona Julija – dantų gydytoja. Amžininkų liudijimu, privačiai gydytojos praktikai ir pacientų priėmimui buvo numatyti du buto kambariai.

Namo pirmojo aukšto planas, arch. A. Gordevičius. Šis planas skiriasi nuo realiai įgyvendinto buto išplanavimo. Šaltinis: Julijos ir Stasio Matjošaičių namas. Kultūros vertybių registras.

Žymūs namo gyventojai

Namo pirmame aukšte apsigyveno šeimininkai, o likusi dalis buvo nuomojama. Namo šeimininkas Stasys Matjošaitis-Esmaitis buvo pedagogas, publicistas, aktyvus tautinio atgimimo ir tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjas. Po nepriklausomybės paskelbimo, 1918 m. S. Matjošaitis grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno Vilniuje, buvo įvairių leidinių redaktorius ir spaudos bendradarbis. Dirbo Švietimo ministerijoje. 1933 m. lenkų ištremtas iš Vilniaus, apsigyveno Kaune. Stasio žmona Julija Janulaitytė-Biliūnienė – žinomo rašytojo Jono Biliūno našlė. Pora įsidukrino ir užaugino Meilę Lukšienę, kuri tapo žymia Lietuvos literatūrologe, pedagoge ir kultūros istorike.

Namo fasadų projektai, arch. A. Gordevičius. Šaltinis: Julijos ir Stasio Matjošaičių namas. Kultūros vertybių registras.

Tarpukariu šiame name taip pat gyveno Balys Dvarionas. Žymus Lietuvos muzikas ir pedagogas mokėsi ir tobulinosi žymiose to meto muzikos mokyklose Leipcige, Zalcburge. Kaune išugdė radiofono orkestrą, kuriam vadovavo iki 1938 m. Dėstė Kauno muzikos mokykloje, o ją perorganizavus – Kauno konservatorijoje. Lietuvai atgavus Vilnių, 1939 m. B. Dvariono bičiulis architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis tapo miesto vyriausiuoju inžinieriumi, ėmėsi kelio darbų Vilniaus-Kauno trasoje. Paaiškėjus, jog žemę kasa nemažai muzikų, architektas juos rekomendavo Dvarionui, svajojusiam apie orkestrą Vilniuje. 1940 m. neseniai įsteigtas Vilniaus miesto simfoninis orkestras buvo sujungtas su Kauno radiofono orkestru. Taip B. Dvarionas tapo pirmuoju Lietuvos filharmonijos simfoninio orkestro (šiandieninio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro) – vieno seniausių ir iki šiol aktyviausiai lietuvių muziką puoselėjančių kolektyvų – vyriausiuoju dirigentu.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Stasys Matijošaitis. Wikipedia.

Julijos ir Stasio Matijošaičių namas. Kultūros vertybių registras.

Mozaika Balio Dvariono šimtmečiui. Lietuvos muzikos informacijos centras.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Kviečiame susipažinti su įkvepiančia dabartinės namo gyventojos, architektės gyvenimo šiame name istorija, kurioje dera modernus tarpukario ir šiuolaikinis gyvenimas.

Straipsnio nuoroda: K. Aleksandravičiūtė, „Misija: svajonių namai“. „Lamų slėnis“, 2020 Lapkritis (106).

L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.